- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradeda stojimo į bloką derybas su Ukraina ir Moldova.
Nusimato ilgus metus truksiantis reformų procesas, kol galiausiai šios buvusios sovietinės respublikos taps bloko narėmis.
Šiuo svarbiu žingsniu ypač siekiama išreikšti pasitikėjimą Ukrainos ateitimi Kyjivui tęsiant intensyvias kovas su rusų invazija, prasidėjusia prieš beveik pustrečių metų.
„Tai tikrai istorinės akimirkos. Ukraina yra ir visada bus suvienytos Europos dalis“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kai 27 ES šalys praėjusią savaitę pasirašė susitarimą pradėti derybas.
„Milijonai ukrainiečių ir iš tiesų ištisos mūsų žmonių kartos įgyvendina savo europinę svajonę“, – sakė jis.
Ukraina, o po jos kaimynė Moldova pateikė paraiškas įstoti į ES iškart po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įvykdė plataus masto invaziją.
Derybų pradžia Liuksemburge vis tik žymi tik ilgo reformų proceso pradžią, kurį lydės politinės kliūtys ir kuris greičiausiai užtruks daug metų, o narystės ES šalys gali ir nepasiekti.
Šiame kelyje trukdys ne tik Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį, bet ir abejojančiųjų ES viduje, ypač Vengrijos, priešiškumas.
Tačiau kol kas Ukraina, kuriai derybose atstovauja vicepremjerė Olha Stefanišyna, sulaukė pagyrų už tai, kad pradėjo daugybę reformų, kuriomis siekiama pažaboti korupciją ir politinį kišimąsi, net ir vykstant karui.
„Didelis Ukrainos vyriausybės nuopelnas, kad karo metu ji taip greitai padarė tokią pažangą siekdama narystės, – pirmadienį sakė Airijos užsienio reikalų ministras Michaelas Martinas. – Manau, kad tai rodo Ukrainos vyriausybės kompetenciją ir nuoširdų įsipareigojimą stoti į Europos Sąjungą.“
Sudėtingas procesas
Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES siekį priimti naujų narių, nors prieš tai kelerius metus Vakarų Balkanų šalys beveik nepasistūmėjo į priekį dėl narystės bloke.
2023 metų gruodį ES taip pat suteikė kandidato statusą kitam Rusijos kaimynui – Sakartvelui.
Be to, ES yra pritarusi stojimo deryboms su Bosnija ir Hercegovina ir pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija bei Šiaurės Makedonija.
Po antradienį įvyksiančių susitikimų su Ukraina ir Moldova prasidės nuolatinės peržiūros, kiek šių šalių teisės aktai jau atitinka ES standartus ir kiek dar reikia nuveikti.
Kai šis procesas bus baigtas, ES turės pradėti rengti sąlygas deryboms 35 klausimais – nuo mokesčių iki aplinkos politikos.
Nepanašu, kad per ateinančius šešis mėnesius, kai Vengrija – Rusijai draugiškiausia bloko šalis – pirmininkaus ES pagal rotacijos principą, bus žengtas kitas žingsnis procese.
Derybų pradžia Ukrainoje kelia didelį atgarsį, nes būtent noras užmegzti glaudesnius ryšius su ES 2013 metų pabaigoje sukėlė protestus, kurie galiausiai peraugo į visišką krizę su Rusija.
Derybos taip pat vyksta įtemptu metu Moldovoje po to, kai Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada įspėjo apie Rusijos sąmokslą daryti įtaką spalį įvyksiantiems šalies prezidento rinkimams.
Tarp karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos įsiterpusi provakarietiška Moldovos valdžia dažnai kaltina Kremlių kišimusi į jos vidaus reikalus.
Prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) kaltina Maskvą, kurios kariai dislokuoti separatistiniame šalies regione, siekiu destabilizuoti Moldovą prieš balsavimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Putinas apie pokalbį telefonu su O. Scholzu: manau, kad dialogas galimas ir ateityje5
Pokalbis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nesuartino pozicijų, tačiau galėtų būti pakartotas. ...
-
D. Tuskas: V. Putino grasinimas smogti Kyjivui naująja savo raketa rodo jo silpnumą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą yra jo silpnumo įrodymas. ...
-
JK parlamentas svarstys eutanazijos įstatymą1
Britų įstatymų leidėjai penktadienį svarstys kontroversišką bei daug emocijų sukėlusį įstatymo projektą, kuriam įsigaliojus Junginė Karalystė (JK) nutiestų kelią legalizuoti eutanaziją nepagydomai sergantiems ligoniams. ...
-
V. Putinas „nemato pagrindo panikuoti“ dėl nuvertėjančio rublio4
Tęsiantis rublio nuvertėjimui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nemato pagrindo panikuoti“. „Padėtis kontroliuojama“, – sakė jis ketvirtadienį viršūnių susitikimo Kazachstano sostinėje Astanoje kuluaruose. Ru...
-
Sakartvelo premjeras: šalies siekis įstoti į ES atidedamas iki 2028 metų7
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė ketvirtadienį paskelbė, kad šalies siekis įstoti į Europos Sąjungą (ES) atidedamas iki 2028 metų. ...
-
Švedija prašo Kinijos bendradarbiauti tyrime dėl kabelių Baltijos jūroje pažeidimo3
Švedija ketvirtadienį nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą dėl dviejų kabelių Baltijos jūroje pažeidimo, sakė šalies ministras pirmininkas. ...
-
Rumunijos KT nurodė perskaičiuoti per prezidento rinkimų pirmąjį ratą atiduotus balsus2
Ketvirtadienį Rumunijos Konstitucinis Teismas nurodė perskaičiuoti per pirmąjį prezidento rinkimų ratą atiduotus balsus, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas netikėtai užėmė pirmaujančią poziciją. ...
-
Australijoje priimtas socialinių tinklų draudimas vaikams
Australijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį priėmė svarbias taisykles, pagal kurias jaunesniems nei 16 metų asmenims bus uždrausta naudotis socialiniais tinklais. ...
-
Europos Parlamentas ragina surengti naujus rinkimus Sakartvele6
Įvertinę svarbius pažeidimus, europarlamentarai ketvirtadienį atsisakė pripažinti parlamento rinkimų Sakartvele rezultatus ir paragino per ateinančius metus surengti naujus rinkimus, sakoma Europos Parlamento (EP) pranešime žiniasklaidai. ...
-
Lenkijos Seimas pritarė siūlymui Kūčias paskelbti nedarbo diena1
Lenkijos Seimas trečiadienį priėmė švenčių dienas reglamentuojančio įstatymo pataisą, pagal kurią Kūčios, gruodžio 24-oji, oficialiai taps nedarbo diena. ...