„Turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir, žinoma, likti visiškai įsipareigoję NATO aljansui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

„Turime užtikrinti tinkamą transatlantinę pusiausvyrą, nepriklausomai nuo rinkimų dinamikos JAV. Turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, tačiau, žinoma, ir toliau būti visiškai įsipareigoję NATO aljansui“, – teigė M. Vestager.

„Dėl geresnio gebėjimo veikti tapsime stipresniais sąjungininkais“, – nurodė ji.

EK parengta Europos gynybos pramonės strategija siekiama ilgainiui paskatinti Europos ginkluotės gamintojus daugiau investuoti, didinti gamybos lankstumą ir pirmą kartą kolektyviai kataloguoti turimą produkciją.

Tačiau žemynui, kuris po Sovietų Sąjungos žlugimo dešimtmečius mažino investicijas į gynybą, kyla problemų dėl šios plataus užmojo iniciatyvos finansavimo.

Finansavimo klausimai

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) kalbėjo, kad Europos Sąjungai reikės apie 100 mlrd. eurų, kad ji galėtų būti konkurencinga su Pentagonu ir JAV gynybos pramone.

Projektui pradėti EK planuoja skirti 1,5 mlrd. eurų iš dabartinio ES biudžeto iki 2027 metų. M. Vestager pripažino, kad tai „nėra labai daug“, atsižvelgiant į iniciatyvos mastą.

„Tačiau tai vis tiek gali būti paskata, premija [...], nes tikrąjį finansavimą stipresnei gynybai skiria valstybės narės ir šis finansavimas ateinančiais metais didės“, – sakė ji.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, remia idėją ES obligacijomis finansuoti Europos ginklų gamybos bazę, panašiai kaip tai buvo daroma siekiant finansuoti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Dėl geresnio gebėjimo veikti tapsime stipresniais sąjungininkais.

Tačiau taupesnės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, tam nepritaria, nes baiminasi, kad tai sutelks biudžeto valdymą Briuselyje ir sumažins nacionalinių sprendimų gynybos klausimais reikšmę.

Siūlomą gynybos pramonės strategiją paskatino prieš dvejus metus įvykęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

ES pareigūnai teigia, kad dabar blokas susiduria su „nauja saugumo paradigma“ dėl ekspansionistinės Rusijos, kuri virto į karo ekonomiką.

„Siekdami pasipriešinti sugrįžtančiam didelio intensyvumo karui mūsų pasienyje, nusprendėme įjungti aukštesnę pavarą“, – žurnalistams sakė Th. Bretonas.

Nors ES ir bloko šalys remia Ukrainą finansiškai ir teikia ginkluotę bei karinę įrangą, ginklų gamyba buvo nepakankama – blokas neįvykdė pažado perduoti Kyjivui žadėtą milijoną artilerijos sviedinių.

Th. Bretonas teigė, kad, padedant galiojančiam Aktui dėl paramos šaudmenų gamybai, blokas dabar Ukrainai tiekia apie 80 tūkst. šaudmenų per mėnesį.

M. Vestager sakė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki praėjusių metų birželio 27 ES valstybės narės gynybos pirkimams išleido daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

„Beveik 80 proc. šios sumos buvo išleista už Europos Sąjungos ribų, o vien JAV teko daugiau kaip 60 proc. šių išlaidų. Tai nebėra tvaru“, – sakė ji.