Europos Sąjungos spaudžiama Italija imasi teismų reformos

Perpildyti teismai, nesibaigiančios teisinės procedūros ir pernelyg didelės išlaidos – Italijos girgždančios teisingumo sistemos pertvarkymas yra viena sunkiausių ir neišvengiamų užduočių, su kuriomis susiduria ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybė.

Teismų reforma yra viena iš sąlygų, Briuselio susietų su beveik 200 milijardų eurų lėšomis, kurias Italija tikisi gauti iš Europos Sąjungos atsigavimo po viruso fondų per ateinančius kelerius metus.

Italijos parlamentas ketvirtadienį pritarė baudžiamojo teisingumo sistemos reformai ir atvėrė kelią skubiai reikalingiems pokyčiams civilinėje teisėje.

Remiantis Europos Komisijos už teisingumo efektyvumą (CEPEJ) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį išspręstų bylų procentas mažėjo, o terminai tapo ilgiausi Europos Sąjungoje po Graikijos. Italijoje byla teoriškai užtrunka 527 dienas, Prancūzijoje – 420 dienų ir tik 94 dienas Liuksemburge, sakoma 2020 metų ataskaitoje. Vilkinimas yra ne tik dalyvių galvos skausmas, bet atsiliepia ir verslui.

Briuselis primygtinai reikalauja reformos, „nes teisingumo efektyvumas tiesiogiai susijęs su investicijų skatinimu, ypač užsienio bendrovių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Romos Luiso universiteto baudžiamosios teisės profesorius Maurizio Bellacosa.

Maždaug 2,3 mlrd. eurų iš ES fondų skirta teisinėms procedūroms paspartinti – apie 40 proc. civilinėse bylose ir 25 proc. baudžiamosiose bylose.

Baudžiamojoje teisėje svarbiausias reformos planas yra sutrumpinti terminus ne tokiose rimtose bylose, dabar po pirminio sprendimo nėra jokio galutinio termino. Pirminės apeliacijos turi būti išnagrinėtos per dvejus metus, o galutinės – per metus, o tada teismų veiksmai turi baigtis.

Nagrinėti sunkiausias bylas, pavyzdžiui, terorizmo, mafijos veiklos, prekybos narkotikais ir seksualinio smurto, bus leidžiama atitinkamai penkerius ir 2,5 metų netaikant ribojimų nusikaltimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Reforma dar nevisiškai įsigalios iki 2025 m., kad būtų laiko išnagrinėti kai kurias ypač ilgai trunkančias bylas. Padėtį dar labiau pablogino koronaviruso pandemija, mėnesius paralyžiavusi teismus.

„Reformą turi lydėti didelės investicijos, kad teisinė mašina savo struktūra taptų veiksmingesnė, padidėtų teisėjų ir darbuotojų skaičius, – pridūrė M. Bellacosa. – Tai tikras iššūkis“.

Tačiau reformos planui pritaria ne visi. Pagrindinis kovos su mafija prokuroras Nicola Gratteri yra vienas tų, kurie mano, jog tai gali turėti pražūtingų padarinių. „Penkiasdešimt procentų teismų bus pripažinti neleistinais apeliacine ar kasacine tvarka (galutinis skundas), – įspėjo jis šio mėnesio pradžioje. – Europa sako, kad reikia paspartinti teismus, o ne jų atsisakyti“.

Tačiau M. Draghi yra spaudžiamas vykdyti reformas, kad parodytų Briuseliui, jog rimtai ketina įgyvendinti būtinus pokyčius, kad užsitikrintų ES lėšas, kurios, Italija tikisi, padės išbristi iš pandemijos sukeltos giliausios recesijos.

Susitarime su Briuseliu teigiama, kad Europos Komisija netvirtins tolesnių mokėjimų, kol Italija neįgyvendins plane numatytų tikslų.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių