Jo žodžiais, su Latvijos banko reputacija dabar yra „viskas tvarkoje“, o vienintelis jai šešėlį metantis dalykas yra jo buvimas šalies centrinės finansų institucijos vadovo pareigose.

I. Rimsevičius taip pat išreiškė nuomonę, kad Martinis Kazakas perims vadovavimą geros būklės ir geros patirties centriniam bankui.

I. Rimsevičius išreiškė viltį, kad nebus jokių drastiškų šalies centrinės finansų institucijos darbuotojų permainų, nes, jo žodžiais, per aštuoniolika jo vadovavimo metų darbuotojų banke sumažėjo trečdaliu, ir dabar jų skaičius artimas optimaliam.

„Bankas, atėjus naujam vadovui, turės pasirinkti veiklos prioritetus. Mano manymu, pagrindinis dėmesys ir toliau turi būti skiriamas analitikai, atsargų valdymui bei tolesniam mokėjimo sistemos tobulinimui“, – sakė I. Rimsevičius.

Latvijos parlamentas praėjusį ketvirtadienį patvirtino M. Kazaką naujuoju Latvijos banko prezidentu ir šalies atstovu Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.

Praėjusį mėnesį priimtos Latvijos banko įstatymo pataisos centrinio banko prezidento, jo pavaduotojų ir tarybos narių kadencijas sutrumpino nuo šešerių iki penkerių metų, o to paties asmens galimybes užimti šias pareigas apribotojo iki ne daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.

I. Rimševičius Latvijos banko prezidentu tapo paskutinėmis 2001 metų dienomis, parlamentui pritarus jo kandidatūrai ir patenkinus šalies centrinei finansų institucijai nuo 1991-ųjų vadovavusio Einaro Repšės atsistatydinimo prašymą dėl ketinimų siekti karjeros politinėje arenoje.

Dabartinė I. Rimševičiaus šešerių metų trukmės Latvijos banko prezidento kadencija baigsis gruodžio 21-ąją.

Pernai vasarį korupcijos skandalo centre atsidūręs I. Rimševičius buvo kelioms dienoms sulaikytas ir, Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu, netrukus nušalintas nuo vadovavimo Latvijos bankui bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.

Šiemet vasarį I. Rimševičius šias pareigas atgavo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) jo nušalinimą pripažinus neteisėtu. ESTT konstatavo, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.

Vienas Rygos rajono teismų praėjusio mėnesio pradžioje pradėjo nagrinėti I. Rimševičiaus ir verslininko Mario Martinsono baudžiamąją bylą. I. Rimševičius kaltinamas kyšių davimu ir ėmimu, o M. Martinsonas – padėjimu kyšininkauti ir šios nusikalstamos veikos skatinimu. Be to, jie abu kaltinami neteisėtais būdais įgytų 250 tūkst. eurų legalizavimu, veikiant organizuotoje grupėje.