Naujienų agentūra AFP aiškinasi, kodėl JAE pasirinko Sultaną al Jaberą (Sultaną Džaberą) ir kokią žinią tai siunčia prieš šiais metais vyksiančią Jungtinių Tautų konferenciją dėl klimato kaitos.

Kas yra Sultanas al Jaberas?

Sultanas al Jaberas yra JAE Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės (ADNOC), kuri yra viena didžiausių pasaulyje naftos įmonių, vadovas.

Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje išsilavinimą įgijęs 49 metų vyras taip pat yra JAE pramonės ir pažangiųjų technologijų ministras.

2020 metais jis buvo paskirtas specialiuoju JAE pasiuntiniu klimato klausimais. Šias pareigas jis taip pat ėjo 2010–2016 metais.

Pasak JAE valstybinės žiniasklaidos, jis taip pat yra „Masdar“ – valstybės remiamos, kelių milijardų dolerių vertės bendrovės, investuojančios į atsinaujinančiąją energiją ir remiančios projektus daugiau nei 40 šalių nuo jos įkūrimo 2006 metais – įkūrėjas.

S. al Jaberas dalyvavo daugiau kaip 10 COP klimato kaitos konferencijų ir vadovavo JAE delegacijai paskutiniame JT viršūnių susitikime dėl klimato Egipte. Tai buvo bene didžiausia delegacija, dalyvavusi derybose, ir viena didžiausių per visą COP istoriją.

2009 metais tuometinis generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas (Ban Kimunas) jį paskyrė į JT energetikos ir klimato kaitos patariamąją grupę.

„Sultanas al Jaberas, dar prieš pradėdamas dirbti ADNOC ir dirbdamas savo vadovaujamoje bendrovėje, vadovavo JAE kovos su klimato kaita veiksmams“, – sakė JK analitinio centro „Chatham House“ bendradarbis, klimato ekspertas Karimas Elgendy (Karimas Elgendis).

Kodėl tai kelia kontroversiją? 

COP28 surengimas vienoje iš pagrindinių naftos gavybos šalių sukėlė susirūpinimą aktyvistams, raginantiems atsisakyti naftos, kuri gamina šiltnamio efektą sukeliančias dujas, šildančias planetą.

Šiuos nuogąstavimus tik pakurstė tai, kad derybų vadovu buvo pasirinktas iškastinio kuro bendrovės vadovas.

Organizacijos „Climate Action Network International“ vykdomoji direktorė Tasneem Essop (Tasnim Esop) teigė, kad išrinkti asmenį, kuris „vadovauja pramonei, atsakingai už pačią krizę“, yra „interesų konfliktas“.

S. al Jaberio paskyrimas taip pat padidino susirūpinimą, kad lobistams, siekiantiems atidėti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, bus suteikta dar daugiau galios.

Jau COP26 Škotijoje dalyvavo 500 iškastinio kuro lobistų – šis skaičius dar padidėjo COP27 Egipte, o daugiausia jų atsiuntė Jungtiniai Arabų Emyratai.

„COP28 turi baigtis bekompromisiu įsipareigojimu palaipsniui atsisakyti viso iškastinio kuro: anglies, naftos ir dujų“, – teigė „Greenpeace International“ atstovė Tracy Carty (Treisi Karti).

„Pasaulinėse derybose dėl klimato kaitos nėra vietos iškastinio kuro pramonei“, – pridūrė ji.

Kokią tai siunčia žinią?

K. Elgendy sakė, kad JAE – vieni didžiausių pasaulyje žaliavinės naftos gamintojų – „nemato jokio prieštaravimo“ S. al Jabero pasirinkime.

Persijos įlankos šalis ne kartą tvirtino, kad nafta ir dujos bus reikalingos ištisus dešimtmečius, kad būtų galima aprūpinti pasaulio ekonomiką energija ir gauti pajamų, kurias būtų galima investuoti į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

„Dr. Sultano pasirinkimas visiškai atspindi JAE požiūrį į klimato kaitos veiksmus: JAE įsipareigoja mažinti anglies dioksido kiekį savo ekonomikoje,.. tačiau gina savo moralinę teisę eksportuoti kiekvieną iškastinio kuro molekulę“, – teigė K. Elgendy.

„Teigiama, kad iki 2050 metų pasauliui vis dar reikės tam tikro iškastinio kuro kiekio ir kad jis turėtų būti tiekiamas iš pigiausių ir mažiausiai anglies dioksido išskiriančių gamintojų, tai yra Persijos įlankos arabų šalių“, – pridūrė K. Elgendy.

JAE taip pat aktyviai pasisako už tai, kad į pokalbius apie klimatą būtų įtraukti naftos pramonės vadovai, nes jų patirtis energetikos pramonėje yra naudinga sprendžiant klimato kaitos problemą.

„Persijos įlankos šalyse, kurių ekonomikai didelę reikšmę turi išgaunama nafta, daug klimato kaitos veiksmų reikės imtis būtent šiame sektoriuje“, – teigė Singapūro nacionalinio universiteto Vidurio Rytų instituto mokslo darbuotoja Aisha al Sarihi (Aiša Sarihi).

„Naftos pramonės neįtraukimas prie derybų stalo gali būti nenaudingas visam regionui“, – AFP sakė Omano ekspertė.