Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jemenas pasekė Rijado bei Kairo pavyzdžiu ir taip pat nutraukė diplomatinius santykius su šia maža, dujų turtinga valstybe. Saudo Arabija kaltina Dohą remiant ekstremistines grupuotes, siekiančias „destabilizuotį padėtį regione“, tarp jų ir tas, kurias palaiko šiitiškas Iranas.

Audringai į ryšių nutraukimą sureagavęs Kataras paneigė remiantis ekstremistus ir apkaltino savo Persijos įlankos kaimynes siekiant primesti šaliai savo politinę „globą“.

Kilusi krizė gali turėti didelio masto pasekmių ne tik Katarui ir jo piliečiams, bet ir Artimųjų Rytų bei Vakarų interesams.

Katare yra įsikūrusi didžiausia JAV oro pajėgų bazė regione, kuri yra labai svarbi vykdant operacijas prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Ši šalis taip pat organizuoja 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatą.

Praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje apsilankęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paragino musulmoniškas šalis vieningai stoti į kovą su ekstremizmu.

Ginčas tarp Kataro ir Persijos įlankos arabų valstybių įsiplieskė dėl numanomos kibernetinės atakos prieš Kataro valstybinę naujienų agentūrą ir vėliau smarkiai išsiplėtė.

Piktinasi „nepagrįstais“ kaltinimais

Persijos įlankos šalys ir Egiptas pranešė nutraukiantys diplomatinius ryšius bei stabdantys susisiekimą su Kataru, kuris yra labai priklausomas nuo kaimyninių šalių importo.

Persijos įlankos valstybės uždraudė savo piliečiams vykti į Katarą ir nurodė Kataro piliečiams per 14 dienų iš jų išvykti.

Saudo Arabija uždarė savo sieną su Kataru, blokuodama maisto ir kitų atsargų eksportą į Katarą.

Tuo metu Kataro žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie kylančią paniką, paskatinusią žmones pradėjo kaupti maisto produktų atsargas.

Rijado oficialiame pranešime sakoma, kad tokiais veiksmais jis siekia „apsaugoti savo nacionalinį saugumą nuo terorizmo ir ekstremizmo pavojų“.

Šis „ryžtingas“ žingsnis žengiamas dėl „šiurkščių pažeidimų, per kelerius pastaruosius metus įvykdytų Kataro valdžios“, nurodoma Saudo Arabijos pranešime, kuriame Doha kaltinama parama teroristinėms ir ekstremistinėms religinėms grupuotėms, siekiančioms destabilizuoti padėtį regione, tarp kurių yra Musulmonių brolija, „Daesh“ (IS) ir „al Qaeda“.

Kataras jau seniai kritikuojamas kaimyninių arabų šalių už paramą islamistams. Joms didžiausią nerimą kelia Musulmonų brolija – sunitų islamistų politinis judėjimas, uždraustas tiek Saudo Arabijoje, tiek Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nes jis ginčija šių šalių paveldimos valdžios tradiciją.

Rijado pirmadienio pranešime Doha taip pat kaltinama palaikanti Irano remiamą „teroristinę veiklą“ Saudo Arabijos daugiausiai šiitų gyvenamame Katifo rajone, o taip pat Bahreine, šioms dviems šalims pastaruosius šešerius metus susiduriant su šiitų keliamais neramumais.

Bet kokie kaltinimai, kad Kataras palaiko šiitišką Iraną – sunitiškos Saudo Arabijos aršiausią priešininką regione – yra ypač jautrūs, atsižvelgiant į praėjusio mėnesio D.Trumpo pareiškimus.

Kataras atkaklia neigia teikiantis bet kokią paramą ekstremistams arba Iranui. Tai jis dar kartą patvirtino ir pirmadienį.

„Šios priemonės nepagrįstos ir remiasi melagingais, jokio pagrindo neturinčiais pareiškimais“, – pažymima Kataro užsienio reikalų ministerijos pranešime, komentuojant precedento neturintį Saudo Arabijos, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų ir Egipto žingsnį.

„Tikslas yra aiškus – primesti globą valstybei. Tai savaime yra jo (Kataro) valstybės suvereniteto pažeidimas“, – pridūrė Kataro URM ir pažadėjo, kad pareigūnai „imsis visų būtinų priemonių..., kad sukliudytų bandymams paveikti arba pakenkti Kataro visuomenei ir ekonomikai“.

Atšaukiami skrydžiai

Jau pasirodė pirmųjų diplomatinių santykių su Kataru nutraukimo ekonominių pasekmių. JAE oro vežėjai „Emirates“, „Emirates“, „Etihad“, „Fly Dubai“ ir „Air Arabia“, o taip pat Saudo Arabijos oro linijos pranešė nuo antradienio ryto stabdančios savo skrydžius į Katarą ir iš jo.

Kataro aviakompanija „Qatar Airways“ taip pat paskelbė nedelsiant, mažiausiai iki antradienio, stabdanti visus savo skrydžius į Saudo Arabiją. Ar šis sustabdymas bus pratęstas, kol kas neaišku.

Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Jemeno vyriausybė irgi pranešė nutraukianti ryšius su Kataru, o Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kovojanti su sukilėliais Jemene, paskelbė, kad Kataro narystė joje nutraukiama.

Koalicija pažymėjo, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl Kataro „veiksmų, stiprinančių terorizmą, ir jo palaikymo (teroristinėms) organizacijoms Jemene“.

2014 metais Persijos įlankos šalys, vadovaujamos Saudo Arabijos, susikivirčijo su Kataru dėl jo teiktos pagalbos tuomečiam Egipto prezidentui Mohamedui Mursi (Mohamedui Mursiui), priklausiusiam Musulmonų brolijai. Tų metų kovą Saudo Arabija, JAE ir Bahreinas dėl šio ginčo atšaukė iš Dohos savo ambasadorius. Tačiau pirmadienį šalys nuėjo dar toliau.

Saudo Arabiją ir jos sąjungininkes Persijos įlankoje galėjo padrąsinti D.Trumpo vizitas, kurio metu prezidentas aiškiai parodė paramą Rijadui ir užsipuolė Iraną.

Sidnėjuje viešintis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) pareiškė, kad nemano, jog pirmadienio pranešimas „gali kaip nors paveikti... vieningą kovą su terorizmu regione ir pasaulyje“.

Jis taip pat paragino Katarą ir jo kaimynes „susėsti prie bendro stalo ir išspręsti savo nesutarimus“.

Kibernetinė ataka

Praėjusį mėnesį Doha pradėjo tyrimą dėl įtariamo įsilaužimo į Kataro valstybinę naujienų agentūrą, kai jos tinklapyje buvo paskelbta „melagingų pranešimų“ regionui opiomis temomis šalies emyro šeicho Tamimo bin Hamado Al Thani ( Tamimo bin Hamado Tanio) vardu.

Pranešimuose buvo cituojami emyro neva išsakyti neigiami pareiškimai apie tarp Dohos ir Vašingtono tvyrančią „įtampą“ bei jo prognozės, kad D.Trumpui nepavyks ilgai išsaugoti posto.

Kilus sąmyšiui dėl šių pareiškimų Doha juos paneigė ir nurodė tapusi „gėdingos kibernetinės atakos“ taikiniu.

Kataras yra kritikuojamas dėl jo paramos su Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgomis kovojančioms sukilėlių grupuotėms. JAV iždo departamentas atskiriems Kataro piliečiams dėl terorizmo finansavimo yra įvedęs sankcijų.

Pastarosiomis savaitėmis JAV spaudoje pasirodė straipsnių, kaltinančių Katarą ekstremistų finansavimu, dėl kurių Doha pasiskundė tapusi prieš ją nukreiptos priešiškos žiniasklaidos kampanijos taikiniu.

Visgi Kataras iki šiol nenurodė, iš kur galėjo būti surengta gegužės 24 dienos kibernetinė ataka.

Kelių regiono valstybių žiniasklaidos organizacijos pranešė, kad Kataro emyro žodžiai buvo perduoti teisingai, nors Doha tai oficialiai paneigė.

Persijos įlankos arabų valstybės piktai reagavo į Dohos pareiškimus ir užblokavo Katare įsikūrusius žiniasklaidos kanalus, tarp jų palydovinę naujienų televiziją al Jazeera“.

Praėjusią savaitę Kataro emyras Kuveite susitiko su emyru šeichu Sabahu al Ahmadu al Sabahu (Sabahu Ahmadu Sabahu). Manoma, kad jis galėjo prašyti Kuveito tarpininkauti sprendžiant kilusią diplomatinę krizę.

Pasisiūlė tarpininkauti

Turkija pirmadienį paragino spręsti dialogu ginčą tarp Kataro ir keturių kitų arabų valstybių ginčą su Kataru ir pasisiūlė tarpininkauti šiam procesui.

„Šie įvykiai iš tikrųjų visus mus nuliūdino“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Tarp šalių gali iškilti nesutarimų, bet dialogas privalo išlikti bet kokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė jis.

M. Cavusoglu pridūrė, kad Ankara pasiruoši visomis išgalėmis padėti išspręsti šį ginčą.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį paragino minėtas valstybes ginčą spręsti dialogo būdu.

„Nesutarimų tarp regiono valstybių, įskaitant dabartinę problemą tarp Kataro ir jo trijų kaimynių, sprendimas įmanomas tik (pritaikius) politinius ir taikius metodus bei dialogą tarp šalių“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo Bahramo Ghasemi (Bahramo Gasemio) pranešime, paskelbtame ministerijos tinklapyje.