Kilus naujam kivirčui dėl pavadinimo, Graikijos premjeras pasmerkė Šiaurės Makedonijos prezidentę

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis pirmadienį užsipuolė naująją Šiaurės Makedonijos prezidentę, kuri prisiekdama atsisakė pavadinti savo šalį naujuoju vardu, patvirtintu siekiant užbaigti aršų kaimynių ginčą.

2018 m. Balkanų valstybė pakeitė savo pavadinimą iš Makedonijos į Šiaurės Makedoniją, kad užbaigtų ilgai trukusį ginčą su Graikija, ilgai blokavusia Skopjės siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Mat Graikija turi to paties pavadinimo provinciją Makedoniją, besiribojančią su jos šiaurine kaimyne, be to, abi šalys nesutaria dėl Aleksandro Makedoniečio, sukūrusio vieną didžiausių per istoriją senovės imperijų, paveldo.

Sekmadienį duodama priesaiką, prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pasakė, kad „gerbs Konstituciją ir įstatymus ir (...) gins Makedonijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“.

Tai paskatino Graikijos ambasadorių Skopjėje protestuojant išeiti iš inauguracijos ceremonijos, pranešė vietos žiniasklaida.

Pirmadienį kritiką prezidentei pažėrė K. Mitsotakis. „Provokuojantis naujosios Šiaurės Makedonijos prezidentės pasirinkimas pažeisti oficialų priesaikos tekstą ir vadinti savo šalį kitu vardu yra neteisėta ir neleistina iniciatyva“, – parašė jis socialiniame tinkle X.

Oficialiame rašytiniame G. Siljanovskos-Davkovos kreipimosi tekste šalis vadinama Šiaurės Makedonija.

Pavadinimas buvo pakeistas po 2018 m. istorinio susitarimo su K. Mitsotakio kairiuoju pirmtaku Alexiu Tsipru. Tačiau G. Siljanovskos-Davkovos nacionalistinė partija VMRO-DPMNE jam prieštarauja ir atsisako pripažinti naująjį šalies pavadinimą. Dešiniųjų partija trečiadienį triumfavo per parlamento ir prezidento rinkimus, iki tol valdę socialdemokratai pripažino pralaimėjimą dar prieš paskelbiant oficialius rezultatus.

Naujosios prezidentės kabinetas pirmadienį pareiškė, kad G. Siljanovska-Davkova „turi teisę naudoti Makedonijos pavadinimą, tai asmens apsisprendimo ir tapatinimosi veiksmas“.

Jos biuras pranešė, kad prezidentė paisys oficialaus į Konstituciją įrašyto pavadinimo ir tikisi, kad Makedonijos partnerės laikysis tų pačių įsipareigojimų. Įsikišo ir laikinoji vyriausybė Skopjėje, Užsienio reikalų ministerija paragino „visas politines suinteresuotas šalis, ypač išrinktus valstybės pareigūnus“, gerbti susitarimą dėl pavadinimo.

Šalies pavadinimas buvo priežastis, dėl kurios Graikija daug metų priešinosi Šiaurės Makedonijos stojimui į NATO – 2020 m. šalis pagaliau tapo Aljanso nare – ir atidėliojo derybas dėl jos stojimo į ES.

K. Mitsotakis, kurio partija griežtai priešinosi 2018 m. susitarimui dėl pavadinimo, sakė, kad G. Siljanovskos-Davkovos sekmadienį pasakyta kalba pažeidė ir šį susitarimą, ir Šiaurės Makedonijos Konstituciją. Jis pirmadienį perspėjo, kad „bet kokia pažanga dvišaliuose santykiuose ir Skopjės žingsniai Europos link priklauso nuo nuoširdaus susitarimo laikymosi“. „Mes nepriimsime panašių paslydimų“, – pridūrė Graikijos premjeras.

Dešiniųjų nacionalistų sugrįžimas į valdžią Šiaurės Makedonijoje gali sukelti įtampą ir su Bulgarija, dėl kalbinių ir istorinių ginčų seniai blokuojančia Skopjės narystę ES.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių