„Neprarandame pasitikėjimo“

„Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą“, – rašoma Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėjos Fang Mei komentare.

„Neprarandame pasitikėjimo Kinijos ir Lietuvos santykiais ir nuoširdžiai tikimės, kad jie vėl sugrįš į įprastas vėžes“, – teigiama jame.

Noro atkurti ryšius yra

Kinija savo komentarą paskelbė likus kelioms dienoms iki Europos Komisijai priimant sprendimą, ar tęsti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl ekonominės prievartos prieš Lietuvą.

Tuo metu naujoji Lietuvos Vyriausybė yra skelbusi apie ketinimus atkurti diplomatinį atstovavimą su Pekinu, bet pabrėžė nedarysianti politinių nuolaidų.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 m. Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą ir, anot šalies pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.

Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime vartojamas „Taivano“ vardas.

Pekinas, kuris teigia, kad savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis, apkaltino Vilnių „rimtai pažeidžiant vienos Kinijos principą“.

Dalis verslo dėl „neapgalvoto sprendimo“, pašlijusių santykių ir patirtų nuostolių tuomet kaltino Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir jos vadovą Gabrielių Landsbergį.

Ribojo ne valdžia, o verslas?

Pasak Fang Mei, ne Kinijos valdžia ėmėsi prekybos ribojimų, o šalies įmonės.

„Ankstesnės Lietuvos Vyriausybės klaidingi veiksmai Taivano klausimu rimtai įžeidė Kinijos žmonių jausmus, todėl daugelis Kinijos įmonių savarankiškai peržiūrėjo savo veiklą Lietuvoje, – teigė diplomatė. – Tai yra natūrali rinkos reakcija, o ne vadinamieji ekonominiai apribojimai.“

Dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Europos Komisija yra inicijavusi bylą Pasaulio prekybos organizacijoje. Tačiau ji buvo sustabdyta iki 2025 m. sausio 24 d.

Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbė, kad Briuselis svarstė šią bylą nutraukti.

Tačiau Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šią bylą ragino tęsti.

Vis dėlto praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad Europos Komisija tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai.

Tai Lietuvos visuomeniniam transliuotojui patvirtino ir pačios Europos Komisijos atstovai.

Likus dienai iki termino

Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, Kinija 2021 m. pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir, anot šalies pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.

Dėl to Briuselis 2022 m. pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Tačiau Komisija praėjusių metų sausio pabaigoje organizacijos paprašė bylą laikinai sustabdyti. Tuomet Briuselis nurodė, jog tai – procedūrinis veiksmas, atliktas dėl techninių priežasčių.

Sprendimą tęsti bylą Komisija priėmė likus dienai iki termino, kada ji būtų automatiškai nutraukta.

Vilniaus veiksmus dėl Taivano parama salai palaikęs Pekinas 2021 m. blokavo Lietuvos eksportą bei importą, o verslas ėmėsi ieškoti naujų rinkų.

Pasaulio prekybos organizacija anksčiau teigė, kad jei sustabdymas truktų ilgiau nei 12 mėnesių, bylos nagrinėjimas būtų nutrauktas. Šis terminas būtų suėjęs šiemet sausio 24-ąją.

Priminė lietuvišką posakį

Kinijos diplomatė taip pat atmetė Vakarų šalių politikų kritiką dėl Pekino santykių su Rusija, šiai tęsiant karą Ukrainoje.

„Taip pat teigiama, kad Kinija rėmė Rusiją Ukrainos krizėje. Tai neatitinka tikrovės. Kinija yra tiek Rusijos, tiek Ukrainos draugė ir neparėmė nė vienos pusės. Nesėdėjome rankų sudėję, nepylėme žibalo į ugnį ir nesiekėme naudos sau. Priešingai, Kinija skatino derybas“, – teigė ji.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę Ukrainą, Kinija, priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys, stengėsi save vaizduoti kaip neutralią šalį.

Tačiau ji tebėra artima Rusijos politinė ir ekonominė partnerė, todėl kai kurios NATO narės vadina Pekiną karo, kurio kinai niekada nepasmerkė, įgalintoju.

Rusijos ir Kinijos prezidentus sieja stiprus asmeninis ryšys: Xi Jinpingas rusų prezidentą vadina savo „geriausiu draugu“, o V. Putinas Xi Jinpingą – patikimu partneriu.

Apibendrindama savo poziciją, Fang Mei teigė, kad Lietuvos ir Kinijos santykių atkūrimas yra bendras siekis.

„Remiantis lietuvišku posakiu, po lietaus ir vėl spindi saulė“, – rašė diplomatė.