Toliau apžvelgiame, kas tai per elementai ir kuo jie ypatingi.

Ar jie reti?

Ne visai. Disprozijus, neodimis, ceris ir kiti retieji metalai yra 17-os sunkiųjų metalų grupė, kurių iš tikro apstu Žemės plutoje visame pasaulyje.

2024-ųjų vertinime Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba apskaičiavo, kad pasaulio telkiniuose jų yra 110 mln. tonų, įskaitant 44 mln. tonų Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje gamintoja.

Dar apskaičiuota, kad apie 22 mln. tonų jų esama Brazilijoje, 21 mln. – Vietname, 10 mln. – Rusijoje ir 7 mln. – Indijoje.

Tačiau šių metalų kasyba reikalauja plataus masto chemikalų naudojimo, kuris generuoja didžiulius toksiškų atliekų kiekius ir ne kartą sukėlė aplinkosaugos katastrofas, tad nemažai šalių bodisi finansinės šių metalų gavybos naštos.

Reikia apdirbti daugybę akmenų, kad produktas būtų išgrynintas, dažniausiai dulkių forma.

Kodėl jie ypatingi?

Kiekvienas iš pramonėje naudojamų 17-os retųjų metalų gali būti randamas įvairiuose kasdienio naudojimo bei aukštųjų technologijų įrenginiuose, nuo šviesos lempučių iki nuotoliu valdomų raketų.

Europis naudojamas televizorių ekranams, ceris – šlifuoti stiklą bei perdirbti naftą, lantanas užtikrina automobilio katalizatorių veikimą – šiuolaikinėje ekonomikoje šis sąrašas praktiškai begalinis.

Ir visi jie turi unikalių savybių, kurios yra daugiau ar mažiau nepakeičiamos arba jų pakeitimas itin brangiai kainuoja.

Pavyzdžiui, neodimis ir disprozis leidžia gaminti beveik amžinus, itin galingus magnetus, kurie nereikalauja didelės priežiūros, kas leidžia statyti vėjo jėgaines jūrose ir gaminti elektros energiją toli nuo kranto.

Kinija – priekyje

Jau ilgus dešimtmečius Pekinas efektyviai išnaudoja savo išteklius nukreipdamas didžiules investicijas į išgryninimo operacijas, dažnai be griežtos aplinkosauginės priežiūros, būtinos Vakarų valstybėse.

Kinija taip pat turi gausybę retųjų metalų gamybos proceso patentų, kas tapo kliūtimi įmonėms kitose šalyse, siekiančioms pradėti savo didelio masto gamybą.

Dėl šių priežasčių daugumai įmonių pigiau rūdą siųsti į Kiniją ir ją perdirbti ten, o tai tik stiprina pasaulio priklausomybę nuo Rytų Azijos milžinės.

Strategija ir tiekimas

Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga (ES) didžiąją savo žaliavų dalį gauna iš Kinijos, tačiau abi jėgos stengiasi sustiprinti vietinę produkciją ir perdirbti tai, ką jau panaudojo, siekdamos atsiriboti nuo Pekino.

JAV ir Kinijos prekybos konflikto 2019-aisiais metu Kinijos nacionalinė žiniasklaida užsiminė, jog, atsakant į amerikiečių veiksmus, galėtų būti nutrauktas retųjų metalų eksportas į Jungtines Valstijas. Tai sukėlė baimių daugeliui gamybos įmonių.

Savo kailiu eksporto nutraukimo žalą patyrė Japonija, kai Kinija nustojo tiekti retuosius metalus dėl teritorinio konflikto.

Nuo to laiko Tokijas dėjo daug pastangų diversifikuoti tiekimą: pasirašyta sutartis su Australijos grupe „Lynas“ dėl gamybos Malaizijoje, sustiprinti perdirbimo pajėgumai.

D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad norėtų sudaryti susitarimą, pagal kurį Kyjivas garantuotų retųjų metalų tiekimą mainais į JAV pagalbą. Šią idėją jau pernai buvo iškėlęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.