Žurnalistas savo pasakojimą pradeda nuo Ukrainos sostinėje tvyrančios gyventojų nuotaikos apibūdinimo. Laikas – vieno rugpjūčio šeštadienio vakaras. Vieta – už keleto kilometrų nuo miesto centro esanti didelė viešoji erdvė. Žmonės – šimtai jaunų Kijevo gyventojų. Veiksmas – priešais didžiulį LED ekraną įsitaisęs didžėjus leidžia elektroninę muziką; renginio dalyviai, klausydamiesi muzikos, linkčioja į taktą, kiti būriuojasi prie gėrimų ir užkandžių stendo, dar kiti, kiek atokiau, po medžiais, šnekučiuojasi ir flirtuoja.

Pasak D. Lepeskos, net nesitiki, kad visa tai vyksta neramumų palaužtos kariaujančios šalies sostinėje. „Pastaruoju metu mieste vyksta kur kas daugiau įvairių renginių ir šaunių vakarėlių, kaip šis, – sako 25-erių „bliūdeliu“ apsikirpęs dantų gydytojas Ilja Myrokovas, gurkšnodamas alų iš plastikinio bokalo. – Palyginti su tuo, kas buvo prieš porą metų, tai lyg sprogimas.“

Nors šalyje vyksta karas, žmonės nebebijo

Praėjusiais metais Ukrainos ekonomika susitraukė 12 proc. Dvejus su puse metų trunkantis konfliktas su Rusija nusinešė beveik 10 tūkst. žmonių gyvybių, o maždaug 2 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Nors po Maidano revoliucijos, 2014 m. vasario mėnesį galutinai sužlugdžiusios prorusišką Ukrainos vyriausybę, šaliai taip ir nepavyko suformuoti skaidrios ir demokratiškos vyriausybės, kurios taip tikėjosi Maidano šalininkai, Ukrainos kultūra tapo gerokai demokratiškesnė, pastebi žurnalistas.

Drąsūs jauni menininkai, aktyvistai ir verslininkai patyliukais ėmėsi transformuoti šį trijų milijonų gyventojų miestą, siekdami jį paversti urbanistinio kūrybiškumo lopšiu – su moderniais teatro trupių pasirodymais, koncertais po atviru dangumi, maisto festivaliais, daugybe barų ir kavinių ir, žinoma, klestinčia kino kūrėjų ir gerbėjų pramone.

„Žmonės nustojo bijoti“, – sako Ukrainos nacionalinio filmų archyvo generalinis direktorius, 35-erių Ivanas Kozlenka.

Žurnalistas D. Lepeska įsitikinęs, kad naujas proveržis Kijevo kultūriniame gyvenime – tai atsakas į neseniai Ukrainoje kilusį sujudimą. Konflikto tematika parengtas Edinburgo teatro „Traverse Theatre“ projektas „Class Act“ subūrė visos Ukrainos – nuo Rytų iki Vakarų – jaunimą. Konflikto zonoje atsidūrusiam Donbaso regionui skirta daina, kurią atlieka garsaus Kijevo teatro „Dach“ (ukr. ДАХ) kabareto trupė „Dakh Daughters“, „Youtube“ kanalu perklausyta jau beveik milijoną kartų. Ir, žinoma, ukrainiečių dainininkės Jamalos, apdainavusios Krymo totorių kančias, pergalė 2016 m. „Eurovizijoje“.

Ukrainiečių kultūros pasididžiavimas – kinas

Vis dėlto, ko gero labiausiai šiuo metu ukrainiečius įtraukianti meno šaka – kinas. Dokumentinė juosta apie ukrainiečių menininko Fiodoro Aleksandrovičiaus bandymus aiškintis Černobylio katastrofos mįsles „Rusų genys“ (ukr. Російський дятел) praėjusių metų „Sundance“ kino festivalyje įvertintas didžiuoju žiuri prizu. Ukrainiečių gamybos dokumentiniai filmai įvairiuose festivaliuose taip pat pelno aukštus įvertinimus. Vienas iš tokių – „Žiema ugnyje“ (ukr. Зима у вогні) – buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.

I. Kozlenka visomis išgalėmis siekia populiarinti Ukrainos kino kultūrą – jo pastangomis tiek Europos kino festivaliuose – Berlyno, Kanų, Karlovi Varų, tiek Nacionaliniame Oleksandro Dovženkos centre, kuriame ir įsikūręs filmų archyvas, parodyta nemažai nebyliosios klasikos.