Palaiko ryšį dėl  įvestų apribojimų

Latvijos centrinis bankas palaiko kontaktus su Korupcijos prevencijos biuru (KNAB) dėl suvaržymų, įvestų I. Rimševičiui.

Apie tai naujienų agentūrą BNS informavo Latvijos bankas.

„Palaikome ryšį su biuru dėl sprendimų, priimamų šioje byloje, ir to, kaip jei liečia banko vadovą“, – sakė Latvijos centrinio banko atstovas spaudai Janis Silakalnis.

Jis pridūrė, kad centrinis bankas negali komentuoti KNAB atliekamo tyrimo.

J. Silakalnis pabrėžė, kad Latvijos bankas laikosi visiško netoleravimo politikos korupcijos ir bet kokių kitų neteisėtų veikų atžvilgiu.

„Mes teikėme ir toliau teiksime visą įmanomą pagalbą teisėsaugos pareigūnams , kad ši situacija būtų kiek įmanoma greičiau išspręsta“, – sakė banko atstovas spaudai.

Pasak jo, Latvijos bankas vykdo savo operacijas įprastu režimu, jo darbas nebuvo paveiktas ir jis toliau teikia visas įprastas paslaugas.

„Nesulaukta jokių skundų ir neužfiksuota jokių problemų“, – pažymėjo J. Silakalnis.

Pagal įstatymą, Latvijos bankui vadovauja jo taryba ir valdyba. Taryba turi šešis narius, o kai nėra banko vadovo, jo pareigas eina banko pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa.

Latvijos premjeras: vienintelis būdas uždrausti vadovauti – kardomoji priemonė

Į korupcijos skandalą įsipainiojusiam Latvijos centrinio banko vadovui atsisakius trauktis iš šio posto, šalies vyriausybės vadovas pareiškė, jog vienintelė ir pakankama priemonė prieš tokį jo sprendimą yra kardomosios priemonės vykdymas.

Marius Kučinskis priminė, jog I. Rimševičiui, sulaikytam šeštadienį vakare ir už užstatą po dviejų parą paleistam, laikinai uždrausta eiti šalies centrinio banko vadovo pareigas.

„Kardomosios priemonės pakanka, nors ir kitų priemonių nėra, tam, kad, galbūt, nebūtų trukdoma tyrimo eigai“, – sakė vyriausybės vadovas.

Finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola savo ruoštu pareiškė, jog I. Rimševičiaus siekiai save apsaugoti yra suprantami, tačiau jis privalo pasitraukti iš užimamų pareigų, kad dar labiau nepakenktų Latvijos finansų sistemos reputacijai.

Laiko provokacija

Latvijos ministras pirmininkas M. Kučinskis ir finansų ministrė D. Reizneicė-Ozola banko „Norvik banka“ veiksmus žiniasklaidoje laiko provokacija, nukreipta prieš valstybę.

Apie tai premjeras žurnalistams sakė po antradieninio vyriausybės posėdžio. „Tai, ką „Norvik banka“ šiuo metu daro, yra provokacija“, – sakė M. Kučinskis ir pabrėžė, kad bankas veikia prieš valstybę ir veika tik savo naudai.

Jeigu „Norvik banka“ savininkas G. Guselnikovas turi kokių nors įrodymų, jam jau seniai reikėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas. „Kol kas nė viena iš mūsų specialiųjų tarnybų negavo jokių dokumentų“, – pareiškė jis.

Tai, kas vakar įvyko viešoje erdvėje, yra aktyvus Latvijos juodinimas. Jeigu kažkas mato, jog nesilaikoma įstatymų, jis privalo kreiptis į teisėsaugą, o ne pradėti viešųjų ryšių kampaniją.

Premjeras kol kas nemato hibridinio karo požymių banko veikloje. „Kol kas dar anksti kalbėti apie tai, tačiau tokie veiksmai verčia mus sekti įvykius“, – pridūrė Latvijos vyriausybės vadovas.

D. Reizneicė-Ozola taip pat sakė, kad „Norvik banka“ vadovybės pasisakymai yra Latvijos šmeižtas. „Tai, kas vakar įvyko viešoje erdvėje, yra aktyvus Latvijos juodinimas. Jeigu kažkas mato, jog nesilaikoma įstatymų, jis privalo kreiptis į teisėsaugą, o ne pradėti viešųjų ryšių kampaniją“, – sakė ministrė.

Ji mano, kad tai gali būti dalis „Norvik banka“ taktikos tarptautinės teisinėje kovoje prieš Latviją.

Bando išversti iš posto

Saeimos nariai antradienį ieško būdų, kaip išversti iš posto į korupcijos skandalą įsipainiojusį Latvijos centrinio banko vadovą Ilmarą Rimševičių, kuris atsisako trauktis pats.

Saeimos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkė Inesė Lybinia-Egnerė sakė, jog stambaus masto kyšininkavimu įtariamam I. Rimševičiui pareiškus, kad jis neplanuoja trauktis iš Centrinio banko vadovo posto, įstatymų leidėjai turės ieškoti kito teisinio būdo, kaip uždrausti eiti jam šias pareigas.

Naujienų agentūrai BNS ji sakė, kad ekspertai svarsto visus įmanomus sprendimus, bei nurodė, kad I. Rimševičius yra laikinai nušalintas nuo pareigų. Latvijos centrinio banko vadovu jis tapo 2001 metais.

Valdančiosios koalicijos partijos pirmadienį užregistravo siūlymą apriboti Latvijos centrinio banko vadovo kadencijų skaičių iki dviejų ir įvesti galimybę atleisti Centrinio banko prezidentą. Partija „Vienybė“ prašys įtraukti šių įstatymų projektų svarstymą į šios savaitės Saeimos posėdžių darbotvarkę. I. Lybinia-Egnerė sakė, kad tebesvarstoma, ar šie teisės aktai, jei bus priimti, galės būti pritaikyti atgaline data.

Nacionalinio aljanso partijos pirmininko pavaduotojas Gaidis Bėrzinis teigė, kad susidariusią situaciją būtina išspręsti. Jis irgi sakė, kad turėtų būti įvertinta galimybė taikyti siūlomus įstatymus atgaline data.

Žaliųjų ir valstiečių sąjungos frakcijos vadovas Aigaras Brigmanis tvirtino, kad Latvijos banko stebėtojų taryba dirba gerai, o I. Rimševičiaus pareigas gali perimti jo pavaduotoja.

A. Brigmanis, remdamasis Saeimos teisininkų išaiškinimu, sakė, kad šalies parlamentas negali balsuodamas pašalinti Centrinio banko prezidento iš pareigų, nes jis neįteikė atsistatydinimo rašto, ir teismas nepriėmė atitinkamo sprendimo.

Žaliųjų ir valstiečių sąjungos valdybos pirmininkas Armandas Krauzė savo ruožtu sakė, kad jo partija pasitiki premjero Mario Kučinskio ir finansų ministrės Danos Reizneicės-Ozolos kompetencija išspręsti šią problemą.

Nemažai latvių politikų viešai ragino I. Rimševičių atsistatydinti.

Uždrausta išvykti ir vadovauti bankui

Latvijos korupcijos prevencijos biuras (KNAB) uždraudė Latvijos centrinio banko vadovui Ilmarui Rimševičiui, įtariamam korupcija, išvykti iš šalies ir vadovauti centriniam bankui.

Tarp I. Rimševičiui taikomų apribojimų nebėra suėmimo, nes jis buvo paleistas už užstatą. Tačiau jam uždrausta užimti tam tikras pareigas, bendrauti su tam tikrais asmenimis ir išvykti iš šalies, BNS sakė KNAB atstovė Laura Dusa.

„Remiantis procesą prižiūrinčios institucijos sprendimu, Latvijos centrinio banko pareigūnui draudžiama užsiimti tam tikra veikla, susijusia su Latvijos centrinio banko sprendimų priėmimo, kontrolės ir priežiūros funkcijomis, įskaitant eiti centrinio banko vadovo pareigas“, – sakė L. Dusa.

I. Rimševičius yra informuotas apie apribojimus, tačiau KNAB negalėjo pakomentuoti įvairius viešai išsakytus pareiškimus apie šių apribojimų įgyvendinimą, sakė tarnybos atstovė.

Informacinė ataka prieš Latviją?

Atsižvelgus į pastaruosius įvykius Latvijos bankų sektoriuje ir Centrinio banko prezidento Ilmaro Rimševičiaus sulaikymą, esama nemažos tikimybės, kad prieš šalį iš išorės vykdoma didelio masto informacinė ataka, kuri gali būti pratęsta ir vėliau, antradienį naujienų agentūrai BNS sakė Gynybos ministerijos atstovai spaudai.

Latvijos gynybos ministerijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad ši operacija pagal struktūrą ir įgyvendinimą yra identiška situacijoms, su kuriomis prieš rinkimus susidūrė JAV, Prancūzija ir Vokietija.

Gynybos ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad operacijos šaltiniu tapo naujienų agentūros AP žurnalisto Carlo Piovano (Karlo Piovano) vakarykštis įrašas socialiniame tinkle „Twitter“. Žurnalistas pasidalijo nuoroda į savo agentūros straipsnį su nuotrauka, kurioje matomas I. Rimševičius ir dar keli žmonės.

Patikrinus tą fotografiją tarptautinės nuotraukų agentūros „Scanpix“ duomenų bazėje, paaiškėjo, kad į sistemą ją įkėlė trečioji šalis vasario 19-ąją, o ne 2010-aisiais, kaip nurodoma prie jos.

Po to ši naujiena ir nuotrauka išplito interneto portaluose, kurie anksčiau apie Latviją apskritai nieko nepranešdavo, kaip, pavyzdžiui „India Everyday“, „Idaho Press“, „The North Platte Telegraph“, „Conservative Angle“, „The Fresno Bee“, „Last Minute Christmas“. Kai kur šis konkretus straipsnis buvo vienintelis tokio pobūdžio.

Latvijos gynybos ministerijos nuomone, toks metodas naudojamas siekiant padidinti informacijos srautą per trumpą laiko tarpą.

„Tai liudija, kad, gali būti, tai labai plataus masto informacinė operacija, kuria siekiama juodinti Latvijos įvaizdį Vakarų šalyse ir griauti visuomenės pasitikėjimą valstybe“, – nurodo Gynybos ministerija.

„Su didele tikimybe galima teigti, kad dar bus jos tęsinys, siekiant iš išorės paveikti Latvijos vidaus politiką ir šių metų spalį vyksiančius rinkimus į Saeimą“, – pažymi ministerija.