Šiuos komentarus prezidentas išsakė Korupcijos prevencijos biurui (KNAB) pradėjus tyrimą dėl Latvijos centrinio banko prezidento Ilmaro Rimševičiaus, įtariamo reikalavus ir paėmus didelį – mažiausiai 100 tūkst. eurų – kyšį.

Latvijos politiniai lyderiai ragino Latvijos banko vadovą atsistatydinti, bet I. Rimševičius atsisakė trauktis ir tvirtino jokio nusikaltimo neįvykdęs.

„Teisėsaugos organai privalo tęsti darbą, kad įrodytų arba paneigtų pareigūnui metamus kaltinimus. Šio tyrimo negalima niekaip paveikti, ir jis turi būti baigtas kaip galima greičiau, nes tai yra susiję su valstybės bei jos finansų sistemos reputacija“, – teigė R. Vėjuonis.

Prezidentas mano, kad Latvijos finansų sistema yra stabili ir nėra pagrindo nerimauti dėl bankų stabilumo.

Komentuodamas vakarykštį Gynybos ministerijos pareiškimą apie galimą informacinę ataką prieš Latviją, R. Vėjuonis sakė, kad jo šalis nuolat gyvena savotiško hibridinio karo būsenoje.

„Nuolat vyksta įvairaus pobūdžio informacinės atakos, bandymai dezinformuoti, apjuodinti pareigūnus ir nesantaikos tarp skirtingų tautybių žmonių kurstymas“, – pareiškė valstybės vadovas.

Jis paragino visuomenę likti šaltakraujišką, nes informacijos apie pastaruosius įvykius yra labai daug, ir ji yra prieštaringa, todėl reikia leisti saugumo organams dirbti, kad šie patvirtintų arba paneigtų šią informaciją.

R. Vėjuonis pridūrė, kad valstybės ir jos finansinio sektoriaus reputacija yra itin svarbūs dalykai, todėl I. Rimševičiui vertėtų atsistatydinti iš Latvijos banko prezidento posto.

Tuo metu premjeras M. Kučinskis sakė visiškai pasitikintis KNAB, kurio pareigūnai tvirtina, kad yra pagrindų pradėti tyrimą dėl galimos I. Rimševičiaus korupcijos.

KNAB žada, kad šis atvejis bus ištirtas ir perduotas teismui.

„Pasitikiu Latvijos teisėsaugos agentūromis, – trečiadienio rytą premjeras sakė komerciniam kanalui LNT. – Ant kortos šiuo atveju pastatyta labai daug.“

M. Kučinskis ne kartą prašė atskirti kelis tarpusavyje nesusijusius procesus, šiuo metu vykstančius Latvijoje. Jis tvirtina, kad I. Rimševičiui pateikti įtarimai kyšininkavimu neturi nieko bendra su Latvijoje veikiančiais komerciniais bankais. Tai reiškia, kad tas procesas yra nesusijęs su JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) ataskaita, kurioje Latvijos bankas ABLV kaltinamas kyšininkavimu ir pinigų plovimu.

„Deja, būta bandymų susieti šiuos du atvejus be jokios svarios priežasties“, – sakė M. Kučinskis, turėdamas galvoje banko „Norvik“ pagrindinį savininką Grigorijų Guselnikovą, kuris pastarosiomis dienomis paskelbė skandalingų pareiškimų apie I. Rimševičių ir Latviją.

Šalies ministras pirmininkas pažymėjo, kad kol kas latvių teisėsaugai nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų FinCEN paskelbtus kaltinimus dėl kyšininkavimo ar G. Guselnikovo pareiškimus.

M. Kučinskis mano, kad G. Guselnikovas pasinaudojo galimybe apšmeižti Latviją jam bylinėjantis su valstybe dėl 200 mln. eurų. Kita vertus, sakė premjeras, teisinėje valstybėje negali būti tinkamo arba netinkamo laiko ką nors areštuoti ar ištirti bylą.

Kalbėdamas apie I. Rimševičiaus perspektyvas toliau vadovauti Latvijos bankui, M. Kučinskis sakė, kad KNAB laikinai uždraudė jam eiti šias pareigas, ir šio nurodymo privalu laikytis, antraip Korupcijos prevencijos biuras gali imtis griežtesnių priemonių.

Latvijos premjeras sakė nemanantis, kad būtina skubiai išleisti įstatymų pataisų, kurios leistų išversti I. Rimševičių iš Centrinio banko prezidento posto.

M. Kučinskio teigimu, dabartinė krizė, sukrėtusi bankų sektorių, neturėtų sukelti krizės jo vadovaujamoje vyriausybėje, tačiau jis sakė suprantąs, kad susidariusia situacija gali pasinaudoti opozicija.

KNAB tvirtino, kad vasario 15-ąją pradėtas baudžiamasis tyrimas nėra susijęs su jokiomis šiuo metu Latvijoje veikiančiomis kredito institucijomis, įskaitant finansų priežiūros tarnybų taikiklyje atsidūrusius bankus ABLV ir „Norvik“.

„Norvik banka“ daugumos akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Guselnikovas teigė, kad I. Rimševičiui artimi asmenys prašė jo per banką išplauti pinigų iš Rusijos. Jis teigė, kad I. Rimševičius reguliariai reikalavo kyšių per savo tarpininką nuo 2015 metų ir grasino bankui įvesti griežtesnius reikalavimus, jeigu šis nemokės. Anot G. Guselnikovo, jam buvo pasakyta, kad Latvijoje yra tokios „žaidimo taisyklės“.

Pasaulio banko arbitražui pateiktame banko „Norvik banka“ skunde teigiama, kad „aukštas Latvijos pareigūnas“, kuris konkrečiai neįvardijamas, ne kartą reikalavo kyšių ir ėmėsi prieš banką atsakomųjų priemonių, kai jo savininkai atsisakė mokėti.

„Tas aukšto rango pareigūnas, minimas mūsų arbitražui prašyme, yra I. Rimševičius“, – interviu JAV naujienų agentūrai AP sakė „Norvik“ banko vadovas Oliveris Bramwellas (Oliveris Bramvelas).