Ambasadorius „šiandien neatvyko į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl incidento su Rusijos sparnuotąja raketa, kuri kovo 24 dieną pažeidė Lenkijos oro erdvę“, žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis).

Ambasadorius buvo iškviestas po to, kai sekmadienio rytą per didelį Rusijos oro puolimą prieš Ukrainą viena raketa keliasdešimčiai sekundžių įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Sekmadienį Lenkijos URM skelbė, jog ambasadoriaus ministerijoje laukiama, kad šis pasiaiškintų dėl oro erdvę pažeidusios raketos, ir paragino Rusiją „nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“.

Tačiau ambasadorius Sergejus Andrejevas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad, jo manymu, „nėra prasmės diskutuoti šia tema nepateikus jokių įrodymų, todėl atsisakiau vykti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją“.

Diplomatas teigė, kad nusprendė ignoruoti iškvietimą, kurį, jo teigimu, gavo pirmadienio rytą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinė nota, reikalaujanti paaiškinti Lenkijos oro erdvės pažeidimą, Rusijos užsienio reikalų ministerijai bus perduota kitu būdu.

„Paklausus apie pokalbio temą, man buvo pasakyta, kad tai susiję su vakarykščiu incidentu [...] Atsakydamas paklausiau, ar Lenkijos pusė ketina pateikti mums kokių nors šių kaltinimų įrodymų“, – kalbėjo ambasadorius.

„Aiškaus atsakymo nesulaukiau ir atkreipiau dėmesį į tai, kad vis dar laukiame įrodymų iš Lenkijos pusės dėl to, kad praėjusių metų gruodžio 29 dieną į Lenkijos oro erdvę įskrido tariama Rusijos sparnuotoji raketa. Kol kas negavome jokių šių teiginių įrodymų“, – sakė jis.

Jis turėjo omenyje panašų incidentą, kai Rusijos raketa kelioms minutėms įsiskverbė į Lenkijos oro erdvę ir grįžo į Ukrainą.

„Demagogija“

„Mums įdomu, ar ambasadorius vykdo Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje nurodymus ir ar jis gali tinkamai atstovauti Rusijos interesams Varšuvoje“, – savo ruožtu sakė P. Wronskis.

„Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinė nota, reikalaujanti paaiškinti Lenkijos oro erdvės pažeidimą, Rusijos užsienio reikalų ministerijai bus perduota kitu būdu“, – nurodė ministerijos atstovas.

Lenkų diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pirmadienio rytą žurnalistams sakė, kad iš Rusijos bus „reikalaujama paaiškinimų, bet tikriausiai sulauksime tik demagogijos“.

„Šiandien mes tarsimės ministro pirmininko [Donaldo Tusko] kabinete, taip pat kalbėsiuosi su Šiaurės Atlanto aljanso generaliniu sekretoriumi“ Jensu Stoltenbergu, pridūrė ministras.

Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Kariuomenė teigė, kad visą skrydžio laiką raketą sekė karinis radaras.

Incidento metu Lenkija aktyvavo savo oro gynybos procedūras, sakoma ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės pranešime.

Kariuomenė teigė, kad raketa skriejo beveik 800 km per val. greičiu maždaug 400 metrų aukštyje. Į Lenkijos teritoriją ji buvo įskridusi maždaug 2 kilometrus.

Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) sakė, kad Lenkija buvo aktyvavusi visas oro gynybos sistemas ir kad raketa būtų buvusi numušta, „jei būtų buvę bent menkiausių požymių, kad ji taikosi į taikinį Lenkijos teritorijoje“.

Panašus incidentas įvyko 2023 metų gruodžio 29-ąją, kai Rusijos raketa kelias minutes išbuvo Lenkijos oro erdvėje.

2022-ųjų lapkritį du žmonės žuvo, kai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos Pševoduvo kaime, netoli Ukrainos sienos.

Prieš nustatant, kad raketa buvo ukrainiečių, buvo nuogąstaujama, kad NATO, kurios narė yra Lenkija, bus įtraukta į konflikto su Rusija eskalavimą, jei bus panaudotos jos kolektyvinės gynybos nuostatos.