- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „jūros aklumo“, nes jūrų sienų pažeidimas yra ne mažiau svarbus nei sausumos sienų kirtimas.
Leidinyje „Financial Times“, kurį cituoja UNIAN, Elizabeth Brough primena, kad neseniai Rusijos pasieniečiai pašalino plūdurus, žyminčius laivybos maršrutus Narvos upėje, kuri skiria abi kaimynines šalis.
„Šiuo paprastu veiksmu Rusija pademonstravo savo ketinimą mesti iššūkį šioms sienoms“, – teigė E. Brough.
Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas Rusijos pasieniečių veiksmus pavadino provokacija, kurios pagalba Maskva norėjo išbandyti Estijos reakciją ir bandyti sukurti pilkąją zoną prie NATO sienų.
Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad plūdurų pašalinimas puikiai dera su Rusijos provokuojančiu elgesiu. Praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad šalis nori vienašališkai pakeisti jūrinę sieną su Suomija ir Lietuva.
Pasak E. Brough, daugelis manė, kad Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO Baltijos jūra tapo „NATO ežeru“, tačiau šie incidentai iliustruoja šios nuomonės klaidingumą. Autorė pažymėjo, kad nepagarba jūrinėms riboms pakenks pasaulinei jūrų sistemai.
Jie išbando vandenis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme.
„Nors jūrinių sienų pažeidimas atrodo ne toks dramatiškas kaip sausumos sienų kirtimas, jos yra ne mažiau svarbios. Jos irgi lemia, kas priklauso šaliai. Jei jos pažeidžiamos ar keičiamos vienašališkai, vandens veikla, pavyzdžiui, laivyba, susiduria su chaosu, o taisyklės, kuriomis remdamosi pasaulio šalys kuria savo sambūvį, pradeda svyruoti“, – pridūrė ji.
Buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius jai sakė, kad keletą mėnesių „šešėliniai“ laivai kelia grėsmę kelioms kaimyninėms valstybėms, rizikingai gabendami naftą jų vandenimis. Kai kurie iš šių laivų stovi prie Gotlando krantų ir atsisako laivavedybos Danijos Didžiajame Belte, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika.
„Jie išbando vandenis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme“, – sakė jis.
E. Brough teigimu, kad bet kokie agresyvūs Rusijos veiksmai turės rimtų pasekmių, todėl Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „jūros aklumo“ atvejo.
„Ką Kremlius bandys daryti toliau? Daugiau jūrų sienų pokyčių? Prekybos laivų, tokių kaip Kinijoje, persekiojimas ar laivybos blokavimas Baltijos jūroje, prisidengiant teisėsauga?“ – klausė ji.
Primename, kad gegužės 23-osios naktį Rusijos pasieniečiai be jokio paaiškinimo pradėjo šalinti plūduriuojančius žymeklius.
Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė apie Maskvos ketinimą vienašališkai pakeisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija. Netrukus šio įstatymo projektas dingo iš interneto svetainės.
Pagal naujai nustatytas geografines koordinates Maskva Suomijos ir Lietuvos jūros rajonus paskelbtų rusiškais. Dokumente teigiama, kad būtų pakeistos Rusijos sienos Kaliningrado srityje ir Suomijos įlankoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...