Šiemet kartvelai pirmą kartą tiesiogiai nerinko prezidento.

Manoma, kad Micheilo Kavelašvilio inauguracija dar labiau paaštrins politinę krizę, kurią lydi masinės proeuropietiškos demonstracijos.

Sumaištis Juodosios jūros šalyje kilo po spalį vykusių ginčytinų parlamento rinkimų ir vyriausybės sprendimo atidėti stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybas.

Gruodžio 14-ąją valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ kontroliuojama rinkikų kolegija paskyrė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvusį futbolininką naujuoju šalies vadovu.

Tačiau kadenciją baigianti prezidentė Salomė Zurabišvili, kurios įgaliojimai baigiasi kartu su naujojo vadovo inauguracija, atsisakė atsistatydinti, kol vyriausybė nepaskelbs naujų parlamento rinkimų.

Pirmą kartą Sakartvelo istorijoje priesaikos ceremonija vyks už uždarų parlamento durų.

Opozicinės partijos atsisakė dalyvauti naujai išrinkto parlamento posėdžiuose, o S. Zurabišvili paskelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia, vyriausybė ir išrinktasis prezidentas yra neteisėti.

„Rinkimai neįvyko ne tik todėl, kad jie buvo neteisėti, bet ir todėl, kad jų nepripažinote jūs ir mūsų užsienio partneriai“, –  sekmadienį sakė ji dešimtims tūkstančių antivyriausybinių protestuotojų.

„Yra tik viena formulė tokiai krizei išspręsti, visuotinai pripažinta kiekvienoje demokratinėje šalyje: nauji rinkimai“, – sakė ji, ragindama „Sakartvelo svajonę“ derėtis dėl naujų rinkimų datos.

Grasina „ilgamečiu įkalinimu“

Lapkričio 28-ąją ministrui pirmininkui Irakliui Kobachidzei paskelbus, kad Tbilisis nesieks pradėti derybų dėl narystės ES iki 2028-ųjų, prasidėjo kasdieniai masiniai protestai, kurie tebesitęsia iki šiol.

Kol kas neaišku, kaip reaguos „Sakartvelo svajonė“, jei S. Zurabišvili atsisakys palikti prezidento rūmus.

Ji labai populiari tarp protestuotojų, kurie ją laiko Sakartvelo europinių siekių švyturiu, o didelis skaičius žmonių žada ginti ją nuo bet kokių bandymų iškeldinti iš prezidento rūmų.

I. Kobachidzė sakė, kad S. Zurabišvili nesugebėjimas atlaisvinti prezidento rūmų „būtų kriminalinis nusikaltimas, už kurį būtų baudžiama ilgamečiu įkalinimu“; tai esą grėstų „ne tik pačiai Salomei Zurabišvili, bet ir visiems, kurie dalyvautų tokiame scenarijuje“.

Kalbėdamas apie savo politinius oponentus, I. Kobachidzė protestuotojus vadina smurto grupėmis, kurias kontroliuoja „liberalioji fašistinė“ opozicija, ir atmeta galimybę skelbti naujus rinkimus.

Per pirmąsias 10 protestų dienų riaušių policija naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išsklaidytų demonstrantus, o kai kurie jų mėtė fejerverkus ir akmenis.

Vidaus reikalų ministerija pranešė apie daugiau kaip 400 suimtųjų, o vyriausiasis šalies žmogaus teisių pareigūnas, ombudsmenas Levanas Ioselianis ir „Amnesty International“ apkaltino saugumo pajėgas „kankinant“ sulaikytuosius.

Prorusiškas posūkis

Pranešimai apie žiaurų policijos elgesį sulaukė vis didesnio tarptautinio pasmerkimo, o Vašingtonas ir kelios Europos šalys uždraudė išduoti vizas „Sakartvelo svajonės“ pareigūnams.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė dėl susidorojimo su provakarietiškais demonstrantais paskelbė sankcijas Sakartvelo vidaus reikalų ministrui ir kitiems aukšto rango pareigūnams.

Konstitucinės teisės ekspertai, įskaitant vieną iš Sakartvelo konstitucijos autorių Vachtangą Chmaladzę, taip pat vadina naująjį parlamentą, vyriausybę ir išrinktąjį prezidentą neteisėtais.

Taip, anot jų, yra todėl, kad tuo metu vis dar nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl S. Zurabišvili prašymo panaikinti parlamento rinkimų rezultatus. Galiausiai teismas nusprendė, kad byla nepriimtina.

Sakartvele įtampa auga nuo 2022-ųjų, valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ keitus savo iš pradžių liberalią provakarietišką darbotvarkę ir perėjus prie itin konservatyvių prorusiškų pažiūrų, kurias kritikai smerkia.

Daugiau nei dešimtmetį valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ šiemet priėmė prieštaringai vertinamus įstatymus, nukreiptus prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą bei ribojančius LGBTIQ teises.

Šios priemonės šį pavasarį sukėlė ilgas savaites trukusius masinius antivyriausybinius protestus ir paskatino Briuselį įšaldyti Sakartvelo stojimo į ES procesą.