- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born) pirmadienį atlaikė savo pirmąjį balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, surengtą kraštutinių kairiųjų opozicijos iniciatyva.
Partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) pateiktam siūlymui pareikšti nepasitikėjimą E. Borne, vadovaujančiai mažumos vyriausybei, priimti reikėjo mažiausiai 289 balsų, bet po beveik tris valandas trukusių debatų už jį balsavo tik 146 iš 577 Nacionalinės Asamblėjos deputatų.
Per debatus ministrė pirmininkė kaltino LFI bandant atitraukti parlamento dėmesį nuo svarbesnių reikalų.
„Ponios ir ponai, šiandien galėtume dirbti Prancūzijos žmonių labui, – prieš balsavimą parlamentarams sakė E. Borne. – Tačiau vietoje to diskutuojame apie balsavimą dėl nepasitikėjimo, grindžiamą mano menamais ketinimais. Tai yra kliūtis parlamento darbui ir, tuo pačiu, kertasi su Prancūzijos žmonių valia.“
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ją paskyrė gegužę, likus mėnesiui iki parlamento rinkimų, per kuriuos valdančioji centristų partija prarado daugumą.
„Niekada nesusitaikysime, kad šioje šalyje valdžią turėtų asmuo, kurio legitimumas grindžiamas tik tuo, kad jį paskyrė prezidentas“, – anksčiau pirmadienį televizijai „Public Senat“ sakė aukšto rango LFI deputatas Alexis Corbiere'as (Aleksi Korbjė).
„Tai tiesos akimirka“, – pridūrė šios partijos parlamentinės frakcijos lyderė Mathilde Panot (Matild Pano).
Anot jos, šis balsavimas yra politinis išaiškinimas, nes nebalsavusieji už nepasitikėjimą galės būti laikomi „pritariančiais vyriausybės politikai“.
Valdančiosios partijos lyderė parlamente Aurore Berge (Oror Beržė) taip pat įžvelgė šio balsavimo „privalumą“, nes turėjo paaiškėti visų partijų pozicijos naujajame parlamente.
LFI ir jos sąjungininkai Nacionalinėje Asamblėjoje yra „aiški mažuma, blokuoti iniciatyvas norinti mažuma, šaukianti ir trukdyti premjerei reikšti savo nuomonę norinti mažuma, bet mažuma“, – pareiškė A. Berge televizijai „CNews“.
61 metų E. Borne leido suprasti, kad ketina pasikliauti opozicinių partijų balsais priimant teisės aktus, o dešinioji Respublikonų partija laikoma itin svarbia jos politinei ateičiai.
Leidžiant įstatymus vyriausybei užtektų 62 respublikonų parlamentarų paramos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rubialesas įsitikinęs – žaidėja išreiškė sutikimą bučiniui
Buvęs Ispanijos futbolo federacijos prezidentas Luisas Rubialesas antradienį teisme pareiškė, kad buvo įsitikinęs, jog futbolininkė Jenni Hermoso (Dženi Hermoso) 2023-iaisiais sutiko, kad būtų pabučiuota į lūpas. ...
-
Latvijoje siūloma uždrausti turizmo paslaugas Rusijoje ir Baltarusijoje
„Naujosios vienybės“ frakcija pateikė Latvijos parlamentui Turizmo įstatymo pataisų projektą, pagal kurį kelionių organizatoriams ir agentūroms būtų uždrausta teikti turizmo paslaugas Rusijoje ir Baltarusijoje. ...
-
Vance'as perspėja nesudaryti DI sandorių su autoritariniais režimais
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl dirbtinio intelekto (DI) perspėjo pasaulio lyderius nesudarinėti DI sandorių su „autoritariniais režimais“, atrodo, turėdam...
-
Scholzas ir jo varžovas Merzas žada vengti kraštutinių dešiniųjų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir tikėtinas jo įpėdinis Friedrichas Merzas antradienį sakydami kalbas parlamente prieš vasario 23 d. vyksiančius nacionalinius rinkimus pažadėjo nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais,...
-
Graikijos rojus virsta vaiduoklių sala
Turistų taip mėgstama Santorino sala Viduržemio jūroje dabar panašesnė į vaiduoklių karalystę, nes daugiau kaip pusė iš maždaug 20 tūkst. nuolatinių šios kurortinės salos gyventojų išvyko. Juos privertė bėgti jau kel...
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Europos Komisija žada tvirtą atsaką į JAV muitus
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. ...
-
Lenkija: mažai tikėtina, kad Trumpas nutrauks pagalbą Ukrainai
2025 m. sausio 24 d. JAV valstybės departamentas, vadovaudamasis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, įšaldė beveik visą užsienio pagalbą visame pasaulyje ir pristabdė naujos pagalbos teikimą. ...
-
Muskas mėgina perimti „OpenAI“ kontrolę
Elonas Muskas vadovauja investicinei grupei, siūlančiai 97,4 mlrd. JAV dolerių už ne pelno siekiančią įmonę „OpenAI“, taip atverdamas naują frontą kare su dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėju, pirmadienį pr...
-
Neužtruko ir dienos: Trumpas jau pasirašė įsaką dėl europiečius papiktinusių tarifų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įvykdė pažadą įvesti 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui. Taip jis pradėjo seniai žadėtą prekybos karą, nepaisydamas Europos ir Kinijos įspėjimų. ...