Bus antrasis Orbanas?

Iki šiol provakarietiška vyriausybė Bratislavoje tvirtai rėmė karo draskomą rytinę kaimynę – 5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija buvo pirmoji NATO narė, kuri pristatė Ukrainai naikintuvus.

Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rugsėjo 30-ąją pirmalaikius rinkimus gali laimėti „Smer-SD“ partija, kurios lyderis Robertas Fico yra išsakęs Kremliaus retoriką atitinkančius komentarus.

„Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., kai Ukrainos fašistai žudė rusų tautybės civilius“, – teigė jis viename vaizdo įraše, pakartodamas netikslius ir nepagrįstus Rusijos teiginius.

Kai pernai balandį tuometė dešinioji liberali Eduardo Hegerio vyriausybė suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą „S-300“, R. Fico pavadino premjerą ir prezidentę Zuzaną Čaputovą juokingomis amerikietiškomis figūromis, kurios įtrauks Slovakiją į karą.

R. Fico taip pat yra pažadėjęs nedelsiant nutraukti bet kokią karinę pagalbą Ukrainai, nepritaria Kyjivo siekiui prisijungti prie NATO ir, atkartodamas kito prorusiško bloko premjero, Vengrijos vyriausybės vadovo Viktoro Orbano pareiškimus, smerkia ES sankcijas Rusijai.

„Neatmetu prorusiškų pokyčių mūsų užsienio politikos kryptyje, jei „Smer-SD“ pavyks suformuoti vyriausybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Jurajus Marušiakas.

Rusijai ir Rusijos propagandai Slovakija yra gana lengvas grobis.

 

 

Slegia žmogžudystė

58-erių R. Fico siekia sugrįžimo į vyriausybės vadovo postą, kurį užėmė 2012–2018 m. Šias pareigas jis skandalingai prarado kilus antivyriausybiniams protestams, kai buvo nušautas žurnalistas Janas Kuciakas ir jo sužadėtinė. Prieš nužudymą J. Kuciakas tyrė mįslingus verslininkų, politikų ir kitų aukšto rango pareigūnų ryšius.

R. Fico atsistatydinus, premjeru tapo Peteris Pellegrinis, tuomet dar „Smer“ politikas. 2020 m. opozicija laimėjo visuotinius rinkimus ir suformavo vyriausybę, kovojusią su korupcija ir demonstravusią tvirtą solidarumą su Ukraina.

Tačiau dėl nesutarimų koalicijos viduje praėjusiais metais buvo surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo, per kurį buvo nuversta vyriausybė ir sudarytos sąlygos surengti pirmalaikius rinkimus.

Nuo tada Bratislavą valdo laikinojo ministro pirmininko Ľudovíto Ódoro vadovaujamas ekspertų kabinetas.

Prognozių aritmetika

Nepaisant kaltinimų korupcija, „Smer-SD“ nuomonių apklausose šiuo metu pirmauja su 20 proc. balsų. Pernai R. Fico ir jo vidaus reikalų ministras taip pat buvo apkaltinti organizuotos nusikalstamos grupuotės sukūrimu. Nors 20 proc. – toli gražu ne dauguma, aplinkybės palankios R. Fico.

Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojo Michalo Šimečkos vadovaujama liberali Slovakijos pažangioji partija su 15 proc. apklausose rikiuojasi antroje vietoje, o trečia su 14 proc. balsų yra buvusio R. Fico sąjungininko P. Pellegrini kairiųjų partija „Hlas-SD“.

R. Fico gali turėti vilčių ir dėl to, kad keturios konservatyvios ir dešiniosios liberalios partijos, kurios pastarąjį kartą suformavo vyriausybę, nėra tikros, kad grįš į parlamentą: geriausiu atveju jos bus arti 5 proc. barjero. Jei joms nepavyks, R. Fico vadovaujama koalicija galėtų užsitikrinti parlamentinę daugumą net ir pasiekusi palyginti kuklų rezultatą.

R. Fico neatmeta galimybės po rinkimų sudaryti koalicijos sutartį su kraštutinių dešiniųjų partija „Respublika“, kuri šiuo metu su 8 proc. yra ketvirta.

Pavojinga rusofilija

Nuo praėjusių rinkimų kilusi politinė sumaištis ir vidiniai nesutarimai išvargino daugelį rinkėjų, o tai buvo naudinga tokioms partijoms kaip „Smer-SD“ ir „Respublika“. Tačiau R. Fico prieš Ukrainą nukreipta retorika taip pat susilaukia atgarsio.

Bratislavoje įsikūrusio analitinio centro „Globsec“ duomenimis, Slovakija yra viena iš prorusiškiausių ES šalių.

Respondentų įsitikinimas, kad Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, siekė tik 40 proc., o dauguma jų pasidavė dezinformacijos naratyvams, kaltinantiems Ukrainą arba Vakarus.

 

„Respondentų įsitikinimas, kad Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, siekė tik 40 proc., o dauguma jų pasidavė dezinformacijos naratyvams, kaltinantiems Ukrainą arba Vakarus“, – teigiama 2023 m. centro paskelbtoje ataskaitoje. Kaimyninėje Lenkijoje Rusiją kaltina 85 proc. žmonių, o Čekijoje – 71 proc.

Pasak hibridinių grėsmių ir sąmokslo teorijų ekspertės Veronikos Golianovos, rusofilija Slovakijoje turi ilgą istoriją. „Tai siekia XIX a., slovakų tautos kūrimosi pradžią Austrijos-Vengrijos imperijos laikais, – sakė ji AFP. – Pabrėždami priklausomybę slavų tautoms, nacionalistai išskyrė save iš vengrų ir vokiečių. Rusija idealizuojama kaip visų slavų gynėja.“

Tuoj po Čekoslovakijos padalijimo, 1993 m. pradžioje, Bratislavos užsienio politikos kursas buvo šiek tiek nepastovus. Tuometis ministras pirmininkas Vladimíras Mečiaras vykdė iš esmės nacionalinę politiką. Kai 1999 m. kitos trys Višegrado grupės valstybės, t. y. Čekija, Lenkija ir Vengrija, įstojo į NATO, Slovakija liko laukiamajame. Tik 2004 m. ji taip pat tapo transatlantinio gynybos aljanso nare.

Kita vertus, Slovakija – vienintelė iš keturių Višegrado valstybių jau įsivedusi eurą. Tai įvyko 2009 m., valdant pirmajai R. Fico vyriausybei, kuri tuo metu pasirodė esanti palankesnė ES integracijai nei daugelis jos partnerių kaimyninėse šalyse.

Lengvas grobis propagandai

Politikos analitikas Grigorijus Mesežnikovas sakė, kad Slovakijoje taip pat jaučiama nostalgija komunistiniam režimui, nes daug gyventojų mano, kad sovietmečiu gyveno geriau.

Dėl to šalis esanti palanki terpė internetiniam dezinformacijos tinklui, skleidžiančiam melagingus ir Rusijos pusę palaikančius naratyvus.

„Rusijai ir Rusijos propagandai Slovakija yra gana lengvas grobis, – AFP sakė G. Mesežnikovas. – Įtakingi politikai, tokie kaip R. Fico, taip pat skatina šias prorusiškas nuotaikas.“

Pasak Vidaus reikalų ministerijos Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro atstovo Danielio Milo, Slovakijoje pagrindinė rusiškos dezinformacijos platinimo terpė yra „Telegram“ platforma.

„Mūsų analizės duomenimis, iki 20 proc. Slovakijos „Telegram“ turinio yra tiesiogiai paimta iš šaltinių rusų kalba, – sakė jis. – Tai daugiausia Rusijos propaganda ir jų informacinės operacijos.“

Rizikuos šalies gynyba?

Rinkimų tema tapo ir itin subtilus, ne vien Slovakijai, bet ir visam NATO aljansui svarbus klausimas. Nerimaujama, kad R. Fico gali sužlugdyti Bratislavos planuojamą karinės technikos sandorį itin palankiomis sąlygomis.

Praėjusią savaitę Slovakijos gynybos ministro Martino Sklenaro vizito metu kompanijos „Lockheed Martin“ gamykloje Grinvilyje buvo pristatytas pirmasis šalies karinėms oro pajėgoms skirtas lėktuvas „F-16 Block 70“. Slovakija – pirmoji Europos valstybė, gausianti šią naują, galingesnę „Fighting Falcon“ versiją. Tai pirmasis iš keturiolikos orlaivių, kuriuos Slovakija už 1,8 mlrd. dolerių užsakė iš „Lockheed Martin“. Numatoma, kad visi orlaiviai bus pristatomi iki 2028 m.

Šiais moderniais naikintuvais Bratislava pakeis sovietinius „MiG-29“, kuriuos pernai perdavė Ukrainos karinėms oro pajėgoms. Kol „F-16 Block 70“ pasieks Slovakiją, šalies erdvę saugo artimiausi NATO sąjungininkai. Be to, kaip kompensaciją už Kyjivui atiduotus „MiG-29“ Slovakija sulaukė itin palankaus pasiūlymo iš JAV: įsigyti naujų atakos sraigtasparnių „AH-1Z Viper“, prieštankinių raketų  „Hellfire“, mokymų ir logistinės paramos. Apie 1 mlrd. dolerių vertės sandoris Bratislavai atsieitų tik 340 mln. dolerių. Likusią sumą padengtų JAV užsienio karinio finansavimo programa.

Šiuo sandoriu Bratislava žengtų svarbų žingsnį modernizuodama savo karines pajėgas. Tačiau tik prezidentės, o ne daugumos parlamentarų paramą turinčiai vyriausybei veikiausiai nepavyks baigti sandorio dėl „Viper“. Tuo tarpu R. Fico sakė savo pergalės atveju netęsiąs savo pirmtakų įsipareigojimų ir sustabdysiąs Bratislavai itin naudingą sandorį.

„Man ligoninė Slovakijos rajoniniame miestelyje yra svarbiau už „Vipers“, – žiniasklaida citavo politiką. Jis taip pat kritikavo jau priimtą sprendimą įsigyti 160 amerikiečių gamybos lengvųjų šarvuočių, nors 190 mln. dolerių – iš JAV fondo, skirto sąjungininkų gynybos pirkimams.