Plėtra tapo įmanoma, kai Austrija ir kitos šalys narės atsisakė prieštaravimų dėl jų prisijungimo, ir oficialiai įvyks ateinantį vidurnaktį, o ta proga įvairiuose pasienio postuose bus surengtos ceremonijos.

Rumunija ir Bulgarija, kurios yra ES narės nuo 2007 metų, kovo mėnesį buvo iš dalies įtrauktos į Šengeno zoną, panaikinant pasienio kontrolę uostuose ir oro uostuose.

Tačiau Austrija grasino vetuoti jų visavertį prisijungimą dėl migracijos problemų, todėl kontrolė vis dar taikyta sausumos sienos perėjimo punktuose.

Viena atšaukė savo veto grasinimą gruodžio mėnesį, po to, kai visos trys šalys susitarė dėl „sienų apsaugos paketo“ ir atvėrė kelią Rumunijai ir Bulgarijai, dviem neturtingiausioms ES šalims, prisijungti prie Šengeno erdvės.

1985 metais sukurtai zonai, kurioje iš viso gyvena daugiau kaip 400 mln. žmonių, dabar priklausys 25 iš 27 ES narių, taip pat Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Rumunija ir Bulgarija nuo 2011 metų atitiko techninius narystės Šengeno zonoje reikalavimus.

Tačiau „valstybės narės prieštaravo kiekvieną kartą“, kai jos bandė prisijungti, AFP sakė analitikas Valentinas Naumescu.

Tai tapo „nepasitenkinimo šaltiniu, kuriuo naudojosi prieš ES nusiteikusios partijos, teigusios, kad su Rumunija elgiamasi nesąžiningai“, sakė jis.

Šis nepasitenkinimas pasireiškė per neseniai vykusius Rumunijos prezidento rinkimus, kuriuose kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu netikėtai laimėjo pirmajame ture, bet po to rinkimai buvo atšaukti dėl teiginių apie Rusijos kišimąsi.

Dabar „tas jausmas, kad esame antrarūšiai piliečiai“, turėtų išnykti, sakė V. Naumescu.

Sunkvežimių vairuotojai švenčia

Abiejų pusių lyderiai pasveikino plėtrą kaip „istorinę“.

Austrija ne vienus metus skundėsi, kad dėl prastai saugomų išorinių Šengeno zonos sienų į ją atvyksta neproporcingai daug dokumentų neturinčių migrantų.

Ji atsisakė prieštaravimų dėl Rumunijos (19 mln. gyventojų) ir Bulgarijos (6,5 mln. gyventojų) prisijungimo prie Šengeno erdvės, kai šios trys šalys lapkričio mėnesį pasirašė susitarimą dėl sienų apsaugos.

Susitarime numatyta bendrai dislokuoti pareigūnus prie Bulgarijos ir Turkijos sienos ir laikinai, pirmąjį šešių mėnesių laikotarpį, kontroliuoti sausumos perėjimo punktus.

Įstojimas į Šengeno zoną padidins Rumunijos ir Bulgarijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bent vienu procentiniu punktu, mano analitikai.

Sunkvežimių vairuotojai, kurie šiuo metu pasienio punktuose laukia iki 20 valandų, džiaugėsi šia žinia.

„Tai buvo grynas laiko gaišimas vairuotojams, kurie net negalėjo sustoti pailsėti, nes kas 10 minučių turėdavo perstatyti savo transporto priemones“, – sakė Rumunijos transporto federacijos vadovas Beniaminas Lucescu.

Tačiau prasta kelių ir geležinkelių infrastruktūra Bulgarijoje gali sumažinti teigiamą poveikį.

Tuo tarpu turizmo organizatoriai tikisi, kad padaugės keliautojų iš šių dviejų šalių į netoliese esančią Graikiją.

„Tai puiki žinia, – sakė 46 metų pardavimų vadybininkas Ivailo Kirkovas, turintis namą šiaurės Graikijoje. – Mes nekantriai to laukėme.“

Graikas mokytojas ir gidas Gueorgui‘us Grantcharovas prognozuoja, kad į Graikiją atvyks daug rumunų ir bulgarų turistų.

Kadangi pasienyje nėra eilių, „iš Sofijos į Salonikus galima nuvykti vos per keturias valandas“, – sakė jis.