- Parengė Akvilė Jurgelionienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuteistųjų verbavimas į kariuomenę suteikė Rusijai jėgos pranašumo. Tačiau tai turi tragišką efektą, nes malonę gavę buvę kaliniai grįžta namo daryti naujų nusikaltimų.
190 baudžiamųjų bylų
Viktoras Savinovas ne kartą kalėjo už įvairius nusikaltimus, įskaitant plėšimą, automobilio vagystę, o 2020 m. per kivirčą nužudė girtaujančią kompanionę – keturiais peiliais smogė jai į krūtinę.
Rusijos Sibiro Jakutijos srities teismas jam skyrė vienuolikos metų bausmę griežčiausio režimo kalėjime. Kai verbuotojai iš Wagner samdinių grupės pasiūlė jam laisvę ir švarų gyvenimo puslapį, jei jis sutiktų būti dislokuotas ir kariautų Ukrainoje, morgo sargas V. Savinovas pasinaudojo šia proga.
Iki vasario V. Savinovas baigė tarnybą ir grįžo į gimtąjį Kutanos kaimą. Tą patį mėnesį, per Tėvynės gynėjų dieną, jis girtas slampinėjo apsnigtomis gatvėmis. Gyventojai pasakojo, kad garsiai skundėsi, jog kaimo žmonės jam, veteranui, rodo nepakankamą pagarbą. Kitą naktį jis nužudė du iš jų, remiantis teisėsaugos pranešimu, metaliniu laužtuvu smogdamas sugėrovui. Kita vyro auka tapo jo besišalinusi ir netoliese gyvenusi teta. Jis kirviu jai smogė į galvą, o paskui padegė medinį moters namą.
Rusijos nuteistųjų verbavimo praktika prisidėjo prie Maskvos sėkmės Ukrainoje, nes suteikė jėgos pranašumo karo lauke. Tačiau tai smogia atgal pačiai Rusijai, nes kaliniai, kuriems buvo atleista už tarnybą Ukrainoje, grįžta į namus ir daro naujus nusikaltimus.
Sunku nustatyti bendrus recidyvistų nusikaltimų skaičius, nes Rusijos Vyriausybė riboja bet kokios viešosios informacijos, kuri rodo karą iš blogosios pusės, skelbimą. Tačiau nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Verstka“ atliktas Rusijos teismo įrašų tyrimas atskleidė, kad 2023 m. buvo iškelta mažiausiai 190 baudžiamųjų bylų prieš grupuotės „Wagner“ užverbuotus veikėjus, kuriems buvo suteikta malonė. Tarp jų – 20 žmogžudysčių ar pasikėsinimo nužudyti, taip pat išžaginimo, plėšimų ir su narkotikais susijusių nusikaltimų atvejų.
Vis dėlto atrodo, kad Kremlius dvigubina kalinių verbavimo politiką. Kovo 23 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė naują įstatymą, turėjusį formalizuoti procesą.
Anksčiau malonės suteikimo kriterijai buvo neskaidrūs, o Ukrainoje kariavusiems nuteistiesiems V. Putinas atleisdavo, pasirašydamas dekretus, kurie nebuvo viešinami. Naujajame įstatyme nustatytas ilgas tinkamų nusikaltimų, kurie buvo aiškiai įtraukti į Rusijos baudžiamąjį kodeksą, sąrašas, įskaitant žmogžudystes, plėšimus ir kai kuriuos išžaginimus. Malonių teikimas dabar yra įstatymo, o ne prezidento dekreto reikalas, tačiau nuteistieji, išleisti iš kalėjimo kautis, gali ją gauti tik tada, kai tai patvirtina jų kariuomenės vadai.
Tai didelė problema visuomenei, tačiau ji jos nepripažįsta.
Šiuo atveju netinkami nusikaltimai apima terorizmą, šnipinėjimą ar išdavystę ir kai kuriuos seksualinius nusikaltimus, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
„Naktį kaime niekas nerakindavo durų, bet dabar jas rakina net dieną“, – sakė 1 tūkst. žmonių turinčio Sibiro kaimo Kutanos gyventoja, interviu atsisakiusi skelbti savo vardą iš baimės, kad V. Savinovas gali gauti dar vieną malonę, jei būtų nuteistas ir vėl pasisiūlytų kariauti Ukrainoje.
Normalaus gyvenimo nebeliko, pridūrė ji ir pažymėjo, kad teta, kurią jis nužudė, kadaise buvo paskelbta metų mokytoja, o pats Kremlius ją apdovanojo premija.
Šiurpios istorijos
Panašūs nusikaltimai sukrėtė kitus miestus ir miestelius.
Netoli sienos su Mongolija esančioje Čitoje Ukrainoje kariavęs veteranas praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti keturiolika metų už tai, kad plikomis rankomis pasmaugė 22-ejų prostitutę. 2020 m. jis buvo nuteistas keturiolikai metų už tai, kad pasmaugė ir išpjaustė aštuoniolikmetę merginą.
Sibiro mieste Novosibirske buvęs „Wagner“ samdinys, penkiolika metų kalėjęs už vagystę ir sukčiavimą, vasarį vėl buvo nuteistas septyniolikai metų už dviejų dešimties ir dvylikos metų moksleivių išžaginimą.
Netoli pietvakarinio Krasnodaro miesto praėjusį pavasarį jaunas tėvas Kirilas Chubko, valdantis vakarėlių organizavimo verslą, kartu su savo darbuotoju naktį sustojo kelyje pakeisti sprogusios padangos. Kaip teigiama teisėsaugos pranešime, jie susidūrė su trimis greitkelių plėšikais, kurie privertė vyrus pervesti apie 2 tūkst. dolerių iš savo banko sąskaitų, o vėliau buvo mirtinai subadyti. Gaujos vadas 2016 m. buvo nuteistas kalėti aštuoniolika metų už vairuotojų grobimą, bet paleistas kariauti Ukrainoje.
2017-aisiais Sergejus Rudenka buvo nuteistas kalėti dešimt metų, nes pasmaugė savo draugę diržu. Jis išėjo į laisvę, kai pasirašė sutartį su „Wagner“ ir sutiko kariauti Ukrainoje.
2023 m. balandį 34 metų S. Rudenka išvyko į Rostovą prie Dono pietvakarių Rusijoje ieškoti buto. Susiginčijęs su nekilnojamojo turto agente dėl siūlomos nuomos kainos, jis ją pasmaugė medžiagine virvute, o paskui bedė jai į kaklą, rašoma teisėsaugos pranešime. Apygardos teismas S. Rudenkai skyrė daugiau nei vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Vietos naujienų pranešimuose nebuvo nurodyta aukos pavardė, o keli vietiniai gyventojai, su kuriais „The New York Times“ korespondentai susisiekė telefonu, teigė nieko apie tai nežinantys.
Jaučiasi reabilituoti
Išsami informacija apie šiuos nusikaltimus buvo surinkta iš daugybės interviu, vietinių tyrimų ataskaitų, naujienų straipsnių ir teismo įrašų. Dauguma žmogžudysčių aukų artimųjų ir draugų kalbėjo anonimiškai, susirūpinę, kad žudikai gali gauti naujų malonių ir ateiti pas juos.
Kalbinti asmenys taip pat nerimavo, kad valdžia pagal karo įstatymus gali juos apkaltinti dėl kariuomenės menkinimo, įskaitant ankstesnių karių nusikaltimų viešinimą. „Wagner“ nuteistuosius pradėjo verbuoti 2022 m. rugpjūtį, žadėdama prezidento malonę mainais į šešių mėnesių sutarties pasirašymą. Prieš išformuojant „Wagner“ praėjusiais metais po nepavykusio maišto prieš Kremlių, grupuotė teigė, kad užverbavo daugiau kaip 50 tūkst. kalinių.
Pasak Olgos Romanovos, nevyriausybinės organizacijos „Rusija už grotų“, sprendžiančios kalinių problemas, vadovės, daugelis šių vyrų mirė, kai kurie vis dar kovoja, o maždaug 15 tūkst. buvusių nuteistųjų grįžo namo.
„Daugelis kalinių grįžo į laisvę ir tai tapo didele problema“, – sakė ji. Atrodo, nusikaltimai paneigia oficialų naratyvą, kad karas vyksta tam, kad Rusija būtų saugesnė, o veteranai suformuos naują elitą, pridūrė O. Romanova.
Apie nusikaltimus, kuriuos padarė veteranai, priklausantys „Wagner“ ar kiti, dažnai nepranešama. Nacionalinės žiniasklaidos priemonės paminėjo tik keletą sensacingų atvejų. „Tai istorija apie nematomą smurtą“, – sakė Jeilio universitete dirbantis rusų sociologas Kirilas Titajevas, besispecializuojantis kriminologijos srityje.
„Tai didelė problema visuomenei, tačiau ji jos nepripažįsta“, – pridūrė jis.
Rusijos vadai dažnai dislokuoja neapmokytus nuteistuosius, kurie stoja į Rusijos kariuomenę kaip patrankų mėsa. Išgyvenę atšiaurias sąlygas žiauriose kolonijose ir kruviną karą, jie grįžta į gatves be jokios reabilitacijos.
Pasak ekspertų, daugelis jų grįžta į savo bendruomenes demonstruodami tam tikrą pasipūtimą. Jie mano, kad jų tarnyba juos reabilitavo, ir paprastai turi pinigų, kuriuos galėtų išleisti.
Be to, teisėsaugos pareigūnus dažnai gąsdina naujas buvusių kalinių statusas, sakė O. Romanova. Tarp tų, kuriems buvo atleista, kai įvykdė ypač šokiruojančius nusikaltimus ir vėliau tarnavo Ukrainoje, yra vienas serijinis žudikas iš Sachalino, žinomas dėl kanibalizmo; satanistų sektos narys, nuteistas už ritualines žudynes; ir vyras, kuris nužudė savo buvusią merginą, žiauriai kankindamas ją valandų valandas.
Praėjusiais metais V. Putinas sumenkino klausimą dėl malonės gavusių nuteistųjų, darančių naujus nusikaltimus. „Tai neišvengiama“, – sakė prezidentas. Tačiau, anot jo, neigiami padariniai yra minimalūs. Nors V. Putinas patvirtino suteikęs prezidento malonę, Kremlius atsisakė įvardyti jos gavėjus.
Vilkina bylas
Minėtų aukų artimieji ir kiti vietiniai gyventojai dažnai griežtai kritikuoja nusikaltėlių paleidimą. Novosibirske atleistas naudotų automobilių pardavėjos žudikas dabar vairuoja taksi, nepaisant pastangų jį atleisti.
Kai kurie teisininkai kaltina prokurorus dėl lėtų bylų prieš veteranus procesų, taip esą viliamasi, kad nurims vietos pasipiktinimas.
„Tai naujas neteisėtumo lygis“, – sakė K. Chubko, kurį kartu su kolega nužudė greitkelių gauja, našlės advokatas. Advokato pakartotiniai prašymai prokurorams dėl malonės kopijos buvo atmesti. „Jie mums nuolat kartoja, kad tai yra valstybės paslaptis, – sakė jis. – Mes kovojame su tyrimu labiau nei su kaltinamaisiais.“
K. Chubko vėlų vakarą paskambino žmonai ir pasakė, kad ji miegotų, nes keli vyrai, sutikti kelyje, padės pakeisti nuleistą padangą. Kitą rytą jos vyras nebeatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu.
Tada moteris susisiekė su Tatjana Mostyko, kuri dirbo jos vyrui, o ši keistu balsu jai pasakė, kad K. Chubko nepasiekiamas. Vėliau žmona suprato, kad jis jau buvo nužudytas, o T. Mostyko buvo vežama link bankomatų ir netrukus taip pat nužudyta.
Našlė sakė, kad dalyvaujant trijų įtariamųjų apklausoje jai darėsi bloga. „Buvo akivaizdu, kad jie nesigailėjo“, – tvirtino ji. Moteris prisiminė, kad jos vyras buvo išreiškęs poziciją, kad verbuoti karius iš kalėjimų nenormalu.
„Šiems žmonėms vieta kalėjime“, – sakė ji.
„Bijau, kad jie yra tarp mūsų. Aš ir mano vaikas vaikštome parke, ir jie gali ten vaikščioti. Jiems ant kaktos neparašyta, kad jie yra nusikaltėliai“, – atviravo našlė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje1
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...
-
V. Orbanas ragina rimtai vertinti Rusijos grasinimus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino rimtai vertinti Rusijos grasinimus surengti daugiau atakų naujais ginklais. ...