Šios partijos po derybų maratono vis dar nesutaria dėl daugybės klausimų, tačiau joms reikės surasti sprendimą, kaip įveikti tris svarbiausias kliūtis, kad išvengtų pirmalaikių rinkimų.

Imigracija

Migrantai ir pabėgėliai yra sudėtingiausia Vokietijos politinė problema nuo 2015-ųjų, kai šalį užplūdo apie 1,2 mln. prieglobsčio prašytojų. Ši situacija sukėlė daugybės gyventojų nepasitenkinimą ir lėmė kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atėjimą į Vokietijos parlamentą.

A. Merkel partija CDU, o ypač jų konservatyvioji sąjungininkė CSU iš Bavarijos, kur iš Austrijos pateko dešimtys tūkstančių pabėgėlių, siekia iki 200 tūkst. apriboti kasmet į šalį priimamų pabėgėlių skaičių.

Tuo tarpu žalieji jau seniai gina migrantų teises bei palaiko daugiakultūrės visuomenės idėją. Jie priešinasi tokio limito nustatymui ir siekia, kad laikiną prieglobstį Vokietijoje gavę asmenys galėtų iš šalį pasikviesti ir artimiausius savo giminaičius.

Be kita ko, jie nepritaria kitų partijų reikalavimui paskelbti tokias Šiaurės Afrikos valstybes kaip Alžyrą, Maroką ir Tunisą „saugiomis kilmės šalimis“; jei būtų taip padaryta, tų šalių piliečiams būtų sudėtingiau gauti prieglobstį Vokietijoje.

Klimatas

Vokietija, žaliosios energijos pionierė, ilgą laiką būdavo giriama dėl to, kad perėjo prie atsinaujinančios energijos šaltinių, tačiau dabar ji rizikuoja nepasiekti savo tikslų sumažinti anglių deginimo, užtikrinančio 40 proc. elektros energijos gavybos, mastus.

Visos partijos tvirtina esančios įsipareigojusios siekti ambicingų Vokietijos aplinkosaugos tikslų, tačiau nesutaria, kaip tai padaryti.

Kaip pranešama, žalieji reikalauja atsisakyti 10 labiausiai teršiančių šalies elektrinių, kūrenamų anglimis. Iš pradžių jie reikalavo uždaryti dvigubai daugiau tokių elektrinių.

Jie taip pat ragina pereiti prie organinės žemdirbystės ir imtis bioįvairovės apsaugos veiksmų bei didinti gyvūnų gerovę.

Europa

Visos derybose dėl koalicijos dalyvaujančios partijos yra proeuropietiškų pažiūrų ir palaiko siūlymus reformuoti Bendriją. Vis dėlto jos neturi vienos nuomonės dėl to, kaip tai reikėtų įgyvendinti, bei kas už tai turėtų mokėti.

Žalieji palaiko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) Europos Sąjungos viziją ir remia jo pasiūlymus dėl bendro euro zonos biudžeto bei naujų finansų ministro pareigų, tačiau CDU neslepia skeptiško požiūrio šiais klausimais, o FDP apskritai yra nusiteikusi prieš tuos pasiūlymus.

FDP priešinasi bet kokioms priemonėms, kurios sukurtų bendrą skolos valdymo sistemą arba priverstų Vokietiją finansiškai padėti ekonominiais sunkumais susiduriančioms šalims.

Žalieji yra atviresni „solidarumo“ su euro zonos šalimis, turinčiomis sunkumų, idėjai.

Kas dėl Ankaros, su kuria Berlynas smarkiai nesutaria pilietinių teisių klausimais, CSU nori padaryti galą įstrigusioms deryboms dėl Turkijos priėmimo į ES.

Žalieji savo ruožtu tvirtina, kad tokia galimybė Turkijai turėtų būti suteikta, kai tai šaliai nebevadovaus Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).