Protingas mokosi iš savo ir kitų klaidų. Pasirodo Japonijoje Fukushima 1 atominis reaktorius priklauso nuo elektros, kad būtų aušinamas, nesusprogtų ir neužterštų aplinkos. Jei tos elektros nebegauna (žemės drebėjimo pasekmės ar teroristinis antpuolis, sunaikinantys laidus), tai tas reaktorius pasidaro pavojingas žmonėms, kurie gyvena prie jo, nes išsiskirianti šiluminė energija daro jį nesuvaldomu. Japonai jau dalija kalio jodido tablynes, padedančias apsisaugoti nuo radijoaktyvaus jodo. Toks žingsnis kelia daugelio branduolinės energetikos ekspertų nerimą. Kas gyventų prie naujų lietuviškų reaktorių? Mano vargšė mažutė lietuvių tauta. Ji jau ir taip nyksta akyse. Trūksta jai tik pastatyti nuo elektros priklausomą branduolinį katilą pašonėje. Vokiečiai įdėmiai žiūri į japonų problemas. Vokiečiai vyriausybės lygyje ir laikraščių pirmuose puslapiuose svarsto dar ryžtingiau branduolinės energetikos reikalingumą Vokietijoje. Vokiečiams bepigu. Jie moka savimi pasirūpinti. Lietuviai gi yra raminami, kad geri dėdės ir tetos Lietuvoje įdėmiai seka, kad branduolinių atliekų debesys neateitų iš Japonijos į Lietuvą. Blogiausiu atveju kelios galingos moteriškės nupūs tuos debesis šalin. Ar tokio aptarimo mums dabar reikia? Kodėl mūsų valdžia ir spauda tyli? Tokia informacija sujaukia taip vadinamos energetinės nepriklausomybės planus. O tie planai yra svarbesni už tautos išlikimą, nes leidžia vogti ir apie rusų grėsmę rėkti. Iš brangesnio statybų projekto daugiau pavagiama. Ko daugiau reikia? Blogiausiu atveju, pastačius elektrinę, elitas pasitrauktų kur toliau į užsienį prie prisivogtų milijonų. Daug kas bėdavoja dėl rusų atominių projektų. Be reikalo. Tai, ką daro rusai, yra rusų reikalas. Rusijoje mes daugiau nieko nepakeisim. Tai dabar yra svetima mums šalis. Mes už rusų valdžią nebalsuojam. Už mūsų valdžią mums tenka balsuoti. Už mūsų valdžios veiksmus mes visi atsakome.