Taip ji kalbėjo sekmadienį dalyvaudama Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa šventiniame renginyje.

„Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus. Ji tikrina mūsų pasirengimą apsiginti, skleidžia chaosą ir baimę. Tačiau Baltijos valstybės įkvepia savo pavyzdžiu. Daug investavote į savo tinklų kibernetinį saugumą. Juos nuolat stiprinate. Būtent taip turėtume mąstyti visoje Europoje“, – kalbėjo Komisijos vadovė.

Nuo 2023 metų spalio pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai ir susiję su Rusija.

EK vadovė teigė, kad Europos Sąjunga turi pereiti „nuo reagavimo prie parengties“.

„Prie glaudesnio valstybių narių koordinavimo. Prie geriau apsaugotos ypatingos svarbos infrastruktūros. Prie valdžios institucijų ir visuomenės parengties apginti mūsų europietišką gyvenseną. Sinchronizavę Baltijos valstybių elektros energijos tinklus, būsime stipresni. Atsparesni. Geriau pasirengę ateičiai“, – tvirtino U. von der Leyen.

Šeštadienį Lietuva, Latvija, Estija sėkmingai atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu, o sekmadienį 14.05 val., prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.

„Sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais padės į jūsų elektros energijos tinklus integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tai naudinga ne vien klimato apsaugos atžvilgiu. Sinchronizavimas užtikrina mums energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Jis kuria čia darbo vietas ir gerina mūsų konkurencingumą“, – sakė Komisijos vadovė.

Ji teigė, kad stipriai ekonomikai reikia „stabiliai ir patikimai tiekiamos pigios energijos“, o Baltijos šalys yra „šios pertvarkos lyderės“.

„Investuojate į saulės ir jūros vėjo energetiką. Statote pažangiuosius elektros energijos tinklus. Įrodėte, kad energetinė nepriklausomybė ir švari energija yra neatsiejamos. Naudos gaus visas regionas“, – kalbėjo politikė.

Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdo savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.

Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.

Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungties „LitPol Link“, per kurią įvyko sinchronizavimas, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.

Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.

Estijos prezidentas: ES turi visiškai sustabdyti energijos importą iš Rusijos

Vilniuje viešintis Estijos prezidentas Alaras Karis sako, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa užbaigė šalių energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ir paragino visas Europos šalis toliau didinti nepriklausomybę ir visiškai nutraukti energijos importą iš Rusijos.

Taip jis kalbėjo sekmadienį dalyvaudamas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa šventiniame renginyje.

„Rusija yra nepatikima valstybė agresorė ir greičiausiai tokia išliks artimiausioje ateityje. Bet kokie ryšiai su Rusija daro mus pažeidžiamus, o ryšiai su Europa yra mūsų stiprybė, – teigė prezidentas.

„Dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės geriau sumažinti bet kokią priklausomybę nuo Rusijos. Rusija niekada negalės panaudoti energijos kaip ginklo prieš mus“, – pridūrė jis.

A. Karis paragino visas Europos šalis toliau didinti savo nepriklausomybę ir visiškai sustabdyti Rusijos energijos importą į Europos Sąjungą (ES).

„Dar ne viskas padaryta. Deja, Europa dar perka suskystintas dujas iš Rusijos, Rusijos šešėlinis laivynas mums kelia problemų Baltijos jūroje, Rusijos sabotažas prieš mūsų šalis dar tęsiasi“, – kalbėjo A. Karis.

„Turėtume rimtai apsvarstyti galimybę įvesti visišką prekybos su Rusija embargą“, – pridūrė jis.

Anot jo, ES pastaraisiais metais sėkmingai mažino priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau to nepakanka.

„Turime toliau griežtinti sankcijas ir užkirsti kelią bandymams jas apeiti. Sankcijos turi galioti ne tik tol, kol baigsis karas, bet ir tol, kol Rusija visiškai atlygins visą Ukrainai padarytą žalą“, – pabrėžė jis.

Prezidentas padėkojo Latvijai, Lietuvai, Lenkijai ir Europos Komisijai (EK) už puikų bendradarbiavimą sinchronizuojant Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa.

„Esu įsitikinęs, kad tokioje bendradarbiavimo aplinkoje visi ateities tikslai, kad ir kokie ambicingi jie būtų, bus pasiekiami“, – sakė jis ir palinkėjo visokeriopos stiprybės visiems, kurie ilgą laiką dirbo ruošdamiesi Baltijos šalių elektros sistemų prijungimui prie Europos sinchroninės zonos ir kurie šį savaitgalį dirbo siekdami užtikrinti regiono energetinį saugumą.

A. Karis įteikė EK pirmininkei U. von der Leyen dokumentą, kuriame išdėstyti Estijos pasiūlymai dėl ES ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos.

Be A. Kario Baltijos šalių elektros tinklų susijungimo su Vakarų Europa proga Vilniuje sekmadienį lankėsi Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius, U. von der Leyen ir kiti svečiai iš užsienio.