JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paragino NATO padėti stiprinti Ukrainos karinę galią ir sakė, kad šis aljansas turi palikti atviras duris naujoms narėms kovoje su, jo žodžiais, Rusijos agresija.

Tai B.Obama pareiškė kalbėdamas Estijoje, vienoje iš trijų Baltijos šalių, turinčių sieną su Rusija ir besibaiminančių, kad separatistų sukilimas rytinėje Ukrainoje gali pasikartoti ir jų šalyse. Šiose trijose valstybėse gyvena nemažos rusakalbių bendruomenės ir visos trys šalys yra energetiškai priklausomos nuo Rusijos.

Ketvirtadienį NATO viršūnių susitikime Velse dalyvausiantis JAV vadovas kaltino Rusiją, surengusią „begėdišką puolimą“ prieš Ukrainą, kuri penkis mėnesius kaunasi su prorusiškais separatistais, kurios Maskva vadina savigyna nuo agresorių ukrainiečių.

„NATO privalo įsipareigoti konkrečiai padėti Ukrainai modernizuoti ir sustiprinti jos saugumo pajėgas. Mes turime daryti daugiau, kad padėtume kitoms NATO partnerėms, tarp jų ir Gruzijai bei Moldovai, taip pat sustiprinti savo gynybą“, – sakė jis kalbėdamas sausakimšoje koncertų salėje Estijos sostinėje.

„Ir mes turime dar kartą patvirtinti principą, kuriuo visada vadovaujasi mūsų Aljansas – šalims, kurios atitinka mūsų standartus ir kurios gali reikšmingai prisidėti prie bendro saugumo durys narystei NATO liks atviros“, – kalbėjo B.Obama po susitikimo su trijų Baltijos valstybių vadovais.

Maskva buvo įsitraukusi į trumpą karą su Gruzija 2008 metais, kai Tbilisis pasiuntė savo karius į Pietų Osetiją.

Pasak B.Obamos, Vašingtonas ir toliau siūlys apmokymus ir pagalbą Ukrainos kariuomenei, kad padėtų jai sustiprėti.

Netiesiogiai užsimindamas apie galimą naujų narių priėmimą ateityje prezidentas Ukrainos tiesiogiai prezidentas nepaminėjo, nes tai neabejotinai užrūstintų Rusiją.

Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos nurodo, kad ataka prieš bet kurią NATO narę būtų laikoma ataka prieš visą Aljansą.

Baltijos šalys tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis 2004 metais. Ukraina nepriklauso nė vienam iš šių aljansų, tačiau ne kartą yra pareiškusi norą į juos įstoti.

Dabartinė krizė išsivystė po demonstracijų Kijeve, kur buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas, atsisakęs pasirašyti bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartį, kad išliktų glaudūs ryšiai su Maskva. Rusija jo žlugimą pavadino perversmu, kurį palaikė Ukrainos fašistai, ir kaltina Ukrainą etninių rusų civilių žudymu, kad užgniaužtų jų sukilimą.
„Kalbant apie veiksmus, mes matėme agresiją ir kreipimąsi į tautinius sentimentus, kurie istoriškai buvo labai pavojingi Europai ir tikrai kelia susirūpinimą“, – sakė B.Obama per spaudos konferenciją prieš savo kalbą.

Ukraina trečiadienį paskelbė sutarusi su V.Putinu dėl „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais maištininkais, bet Kremlius neigia, kad realiai tokios sutarties nėra.

Ukraina trečiadienį Rusiją pavadino „teroristine valstybe“ ir kad tik ji kalta dėl konflikto rytuose. Vašingtono vertinimu Ukrainoje yra tūkstančiai Rusijos karių.

Rusija, savo ruožtu, neigia siuntusi šarvuotą techniką ar karius į Ukrainos rytus, kur daugumą gyventojų yra rusakalbiai ir kurioje separatistai kaunasi nuo balandžio mėnesio. Nurodoma, kad šis konfliktas, jau nusinešęs daugiau kaip 2600 gyvybių sukėlė didžiausią krizę Rusijos santykiuose su Vakarais nuo šaltojo karo laikų.

Išlaidos, sankcijos 

B.Obama taip pat paragino Europos valstybes didinti savo išlaidas gynybai.

„Šios savaitės viršūnių susitikimas yra momentas kiekvienai NATO šaliai padidinti ir įsipareigoti įvykdyti savo pareigas mūsų aljansui“, – sakė B.Obama.

Išlaidos gynybai tarp NATO narių Europoje pernai buvo 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – mažesnės nei siekiami 2 proc. – ir tik trys šalys, Didžioji Britanija, Estija ir Graikija, pasiekė reikiamą minimumą, o kelios Rytų Europos valstybės išleidžia mažiau nei 1 procentą.

Kalbėdamas apie susirūpinimą, kad Rusijos ekspansija gali apimti Baltijos valstybes, kuriose etniniai rusai sudaro reikšmingą mažumą, B.Obama sakė, kad NATO nedvejodamas gins savo narę, net ir Aljanso periferijoje.

„Būsime čia dėl Estijos. Būsime čia dėl Latvijos. Būsime čia dėl Lietuvos. Anksčiau kartą jūs praradote savo nepriklausomybę. Su NATO jūs niekada jos nebeprarasite“, – sakė B.Obama.

Latvijoje etniniai rusai sudaro maždaug 27 proc. gyventojų, Lietuvoje – 6 proc., o Estijoje – beveik ketvirtadalį.

Atmesdamas kaltinimus, kad Europos ir JAV sankcijos Rusijai yra neveiksmingos, B.Obama sakė, kad Rusija jau išgyvena recesiją ir kad jos gyvybiškai svarbaus energetikos sektoriaus našumas mažės.

„Kapitalas bėga, o užsienio investicijos smarkiai krinta, nes investuotojai žino, kad šiandienos Rusija yra nekoks variantas, – sakė B.Obama. – Jos kredito reitingas yra netoli žemiausio lygio, o rublis ką tik nukrito iki žemiausio visų laikų lygio“.

Penktadienį ES turėtų patvirtinti naujas sankcijas Maskvai, be to, panašias priemones turi paskelbti JAV. Tikimasi, kad dėl naujųjų priemonių kompanijoms Rusijos valstybės dominuojamoje ekonomikoje bus sunkiau gauti finansavimą iš užsienio.

JAV ir ES sankcijos buvo nuolat griežtinamos nuo kovo mėnesio; dėl jų daugeliui Rusijos firmų jau sunku skolintis, be to, sankcijos išgąsdino investuotojus ir prisidėjo prie milijardų dolerių kapitalo bėgimo, kuris sužeidė Rusijos ekonomiką.