Šia istorija beveik neįmanoma patikėti, tačiau vienas vyras teigia 2012 metų gruodį išplaukęs žvejoti ryklių ir buvo nuneštas į atvirą vandenyną, kur dreifavo 13 mėnesių, maitindamasis žuvimis, paukščiais ir vėžliais, kol galiausiai pasiekė krantą Maršalo Salose, esančiose už 8,8 tūkst. kilometrų.

Vyras, kuris teigia esantis 37 metų Jose Salvadoras Alvarenga (Chosė Salvadoras Alvarenga), tokią istoriją pirmadienį papasakojo JAV ambasadoriui Maršalo Salose ir šalies pareigūnams per pusvalandį trukusį susitikimą, o vėliau buvo nuvežtas į vietos ligoninę atlikti tyrimų.

J.S.Alvarenga praėjusią savaitę buvo bangų išmestas į krantą mažyčiame Ebono atole Ramiajame vandenyne, o pirmadienį atgabentas į sostinę Madžurą.

„Sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali išgyventi 13 mėnesių jūroje, – sakė JAV ambasadorius Madžure Tomas Armbrusteris (Tomas Armbrasteris). – Tačiau taip pat sunku įsivaizduoti, kaip kas nors galėtų nei iš šio, nei iš to atsidurti Ebone. Aišku, kad tas vaikinas patyrė sunkių išbandymų ir kurį laiką praleido jūroje.“

Kiti pareigūnai atsargiai vertino šio ispanakalbio vyro pasakojimą, mėgindami surinkti daugiau informacijos. Jeigu jis sako tiesą, J.S.Alvarengos draifas yra vienas ir labiausiai stebinančių išgyvenimo atviroje jūroje atvejų.

Pasak T.Armbrusterio, pirmadienį atvykėlis skundėsi skaudančiais sąnariais ir nusilpusiomis galūnėmis, tačiau jis galėjo vaikščioti. Ambasadorius pridūrė, kad vyrui buvo užaugę ilgi plaukai ir barzda, tačiau jis neatrodė smarkiai išbadėjęs, ir jo sveikatos būklė iš pažiūros buvo gana gera.

T.Armbrusteris, kuris moka ispanų kalbą, atpasakojo atvykėlio pateiktą istoriją.

J.S.Alvarenga sakėsi gimęs Salvadore, tačiau pastaruosius 15 metų gyvenęs Meksikoje ir gaudęs ryklius vienam vyrui, vardu Willie (Vilis), kuris už kilogramą žuvies jam mokėdavo 25 pesus (apie 4,77 lito).

2012 metų gruodžio 21 dieną J.S.Alvarenga išplaukė žvejoti 7 metrų ilgio valtimi kartu su paaugliu, vardu Ezekieliu, kuriam buvo 15–18 metų.

Tačiau užslinkus audrai valtis buvo nublokšta toli nuo kranto – žvejai pasiklydo ir pradėjo dreifuoti.

„Jis pasakojo gaudęs rieškučiomis smulkias žuveles, plaukiodavusias prie valties, ir jas valgydavęs žalias, – nurodė T.Armbrusteris. – Jis taip pat sakė valgęs paukščius ir gėręs paukščių kraują.“

Vyras pareigūnams sakė, kad po mėnesio Ezekielis mirė.

J.S.Alvarenga taip pasakojo, kad jam pavykdavo sugauti vėžlių.

Atsidūręs šalia Ebono, jis plaukte nuplaukė į krantą.

„Iš pradžių jis dėkojo Dievui, kad išgyveno, – sakė ambasadorius. – Jis labai trokšta vėl susisiekti su savo darbdaviu, taip pat su Ezekielio šeima. Šiuo metu jam tai svarbiausia.“

T.Armbrusteris pridūrė, kad tas vyras sakė neturintis artimųjų Meksikoje, tačiau teigė, kad jo trys broliai gyvena Jungtinėse Valstijose – nors kol kas jis negalėjo pasakyti pareigūnams, kaip su jais būtų galima susisiekti.

Maršalo Salų užsienio reikalų sekretoriaus pareigas einantis Gee Bingas (Dži Bingas) sakė skeptiškai vertinantis J.S.Alvarengos istoriją po pirmadienį įvykusio susitikimo.

„Tai išties skamba kaip neįtikėtina istorija, ir nesu linkęs tikėti jo pasakojimu, – aiškino G.Bingas. – Kai jį pamačiau, jis nebuvo labai liesas, lyginant su kitais kada nors išsigelbėjusiais. Man kyla kai kurių abejonių. Kai užmegsime ryšį su vieta, iš kurios jis kilęs, galėsime gauti daugiau informacijos.“

G.Bingas pridūrė, kad vyras neturi jokių dokumentų, o kai kurios jo pasakojimo detalės lieka miglotos, pavyzdžiui, apie Meksikos vietovę, iš kurios jis išplaukė į jūrą.

Pareigūnas nurodė, kad vyro būklė atrodė gana gera, išskyrus kraujospūdį, kuris buvo šiek tiek per žemas. Pareigūnai tikisi, kad gydytojams leidus atvykėlį bus galima repatrijuoti į Meksiką arba bet kurią kitą šalį. G.Bingas sakė, kad į šio įvykio tyrimą taip pat buvo įtrauktas Meksikos ambasadorius Filipinuose Julio Camarena (Chulijus Kamarena).

Sidnėjuje įsikūrusio Naujojo Pietų Velso universiteto okeanografas Erikas van Sebille (Erikas van Sebilė) neatmetė galimybės, kad valtis, išplaukusi iš Meksikos vakarinės pakrantės, galiausiai galėjo būti vandenyno srovių nunešta iki Maršalo Salų. Pasak jo, tokia kelionė galėtų trukti 1,5–2 metus, priklausomai nuo vėjų ir srovių, tačiau tikėtina, kad tą atstumą galima įveikti ir per 13 mėnesių.

„Kalbant apie sroves Ramiajame vandenyne, į šiaurę nuo pusiaujo vakarų kryptimi teka labai stipri srovė. Ji gali nunešti nuo Meksikos iki pat Indonezijos, ir šiame kelyje pataikote tiesiai į Maršalo Salas“, – aiškino ekspertas.

Žinoma ir kitų atvejų, kai žmonės išgyvendavo kelis mėnesius, dreifuodami Ramiajame vandenyne. Per vieną panašų incidentą trys meksikiečiai ryklių žvejai 2006 metais pareiškė klajoję jūroje devynis mėnesius, kol buvo išgelbėti netoli Maršalo Salų. 1989 metais keturi vyrai beveik keturis mėnesius išgyveno Ramiajame vandenyne netoli Naujosios Zelandijos, apvirtus jų laivui.