Vidurio Rytai, Vakarų ir Vidurio Afrika – regionai, iš kurių į Europą kasmet suplūsta tūkstančiai nelegalių imigrantų. Šią savaitę pasaulį sukrėtė žinia, jog bandydami pasiekti Europą netoli Libijos krantų žuvo daugiau kaip 800 migrantų iš Afrikos. Ar po šios nelaimės Europa atsibus?

Nusikalstamas tinklas

Visų pirma, kas yra tie žmonės, siunčiantys perpildytus laivus į audringą Viduržemio jūrą? Tada jau būtų galima galvoti, kaip juos sustabdyti.

Tai – prekeiviai žmonėmis. Jų darbas paprastas – perplukdyti migrantus per Viduržemio jūrą, kad šie pasiektų kurios nors iš ES šalių pakrantę. O tada, kaip Dievas duos ir visai nesvarbu, kokiomis priemonėmis perplukdyti.

Būtent šie asmenys dabar – Europos pareigūnų akiratyje. Pasak Europos sienų apsaugos agentūros "Frontex", tik likvidavus šį nešvarų verslą įmanoma sustabdyti migrantų antplūdį ir išvengti panašių tragedijų.

Tiesa, pažaboti tai nebus taip lengva. Pelningu prekybos žmonėmis verslu įvairiose pasaulio šalyse užsiima ištisos nusikalstamos grupuotės. Jos nepaiso valstybių sienų ir veikia lyg tarptautinės korporacijos.

Antai, Libijos sienų apsaugos pareigūnai įtaria, kad šios šalies žmonių prekeiviai dirba išvien su Italijos mafija. Italijos policija taip pat turi panašių duomenų.

Pelningas verslas

Publicistas iš Italijos Giampaolo Muscemi dvejus metus sekė prekeivius žmonėmis po visą pasaulį. Vėliau jis savo pasakojimą aprašė.

Kartą jis susipažino vienu kontrabandininku iš Egipto. Libijoje egiptietis buvo sukūręs įmantrią verslo schemą. Net penkiolika metų į Italiją jis siuntė valtis ir laivelius, pilnus migrantų.

Tiesa, kalbėdamas su G.Muscemi, egiptietis aiškino rūpinęsis, kad kelionė būtų, kiek įmanoma, saugesnė. "Nenoriu, kad mano klientai žūtų. Verslas priklauso nuo reputacijos. Iš pradžių, kai tik ėmiausi šio reikalo, pats ieškodavau, kas plauktų ir žadėdavau, kad kelionė bus saugi. Dabar, kai jau esu žinomas, pas mane ateina žmonės ir klausia, ar galiu juos perplukdyti, nes garsėju saugiomis kelionėmis", – savo "pasiekimais" didžiavosi kontrabandininkas.

Šis verslas iš tiesų klesti. Skaičiuojama, kad vien šiais metais apie 35 tūkst. migrantų atplaukė į pietines ES šalis – daugiausia, Italiją, Ispaniją bei Maltą.

Pasak italo G.Muscemi skaičiavimų, pajamos, gaunamos iš šio verslo, kasmet gali siekti nuo 300 iki 600 mln. eurų.

Egiptietis, tiesa, nelaiko savęs kontrabandininku, vadina jais tuos, kurie nesirūpina savo klientų apsauga.

"Žinote, Libijoje tiek klientų, kad daugelis nemato kitos išeities, kaip tik pasikliauti  kontrabandininkų paslaugomis. O šie nesirūpina nei paslaugų kokybe, nei saugumu. Jiems sava reputacija – nė motais. Antra vertus, tai – rinka. Jeigu tau kas nors nepatinka, gali kreiptis kitur. O klientų daug. Taigi, paklausa diktuoja pasiūlą", – aiškino tokio verslo principus egiptietis.

Grasino nušauti

Libija nuo pat XX a. paskutiniųjų dešimtmečių buvo pagrindiniu vadinamųjų ekonominių migrantų iš visos Afrikos centru. Tačiau pastaruoju metu daugelio jų čia tyko pavojai.

Pasak "Frontex", daugelis migrantų tampa nusikaltėlių aukomis. Kai tik patenka į Libiją, jie privalo atiduoti dokumentus, iš jų atimami ir pinigai. Taip jie tampa visiškai priklausomi nuo kontrabandininkų valios. Ali iš Gambijos pasakojo, kad jį vertė plaukti nesaugiu laivu į Europą. "Vienas asmuo iš Libijos mus apgavo. Jis mums sakė, kad valtis bus didelė ir saugi. Mes jam sumokėjome po tūkstantį dinarų (728 JAV dolerius) už žmogų. Kai tik nuėjome prie laivo, kuris buvo mažas ir vos laikėsi ant vandens, jie įrėmė mums į nugaras šautuvus ir pagrasino nušauti, jeigu neplauksime. Vienas pasakė, kad verčiau jau plauktume", – pasakojo vyras.

Libijos pareigūnai retai kada sučiumpa tokius laivus. Šios šalies pareigūnai ne sykį teigė, kad reaguoja tik tada, kai kuris nors iš laivų patiria nelaimę.

Laivų tiek daug, kad visų jų sučiupti – neįmanoma. O ir didžioji dalis Libijos teritorijos dalis – nekontroliuojama. Kaip spėjama, regionuose veikiančios įvairios karinės grupuotės mielai bendradarbiauja su kontrabandininkais, nes gauna šio verslo pyrago dalį.

Gudrūs verslininkai

"La Repubblica", vienas didžiausių Italijos dienraščių, neseniai išspausdino straipsnį, kuriame – vieno prekeivio žmonėmis telefoninio pokalbio įrašas.

Jame girdėti, kaip iš Eritrėjos kilęs Meredas Medhanie patvirtino savo pašnekovui, kad per pastaruosius metus sugebėjo išgabenti iš Libijos į Europą per 8 tūkst. migrantų.

"Aš visuomet leisdavau plaukti daugiau negu galima. Bet todėl, kad migrantai patys nori kuo skubiau išplaukti", – telefonu aiškino vyras.

G.Muscemi, žurnalistas, tyrinėjantis prekybą žmonėmis, teigė, kad nereikėtų prekeivių žmonėmis laikyti paprastais žvejais arba tų laivelių kapitonais. Pasak jo, šie žmonės – verslininkai ir labai gudrūs. "Jie – protingi. Jeigu esi kontrabandininkas, tu visą parą suki galvą, kaip įsibrauti į Europą. Jie skaito laikraščius, studijuoja Europos teisę, analizuoja, ką veikia "Frontex" ir t.t.", – dėstė italas.

Vienas kontrabandininkas, sulaikytas Italijos policijos ir uždarytas į šios šalies kalėjimą, pareiškė: "Jūs niekuomet mūsų nesustabdysite. Nes negalite sustabdyti imigracijos. Kai tik vyriausybės imasi riboti migraciją, mes turtėjame. Tiesa, mūsų verslas tampa vis pavojingesnis, o kelionė – ilgesnė. Tačiau migracija dėl to nesustoja, jums tik atrodo, kad taip yra."

Sudėtinga ir pavojinga kelionė

Migrantas Gassama teigė, kad dabar kiekvieną bandytų atkalbėti nuo kelionės į Europą. Jis į Senąjį žemyną pateko iš Gambijos.

"Iš Libijos į Europą patekau ne iš karto, o po kelių bandymų. Esu iš Gambijos. Mano kelionė truko nuo 2009 m. Keliavau per Senegalą, tada į Malį, o iš ten – į Libiją. Keliaudamas dirbdavau atsitiktinius darbus, kad turėčiau pinigų. Bet patekus į Libiją buvo labai sunku", – pasakojo afrikietis, kuris drauge su bendraminčiais sukūrė specialią "Facebook'o" paskyrą, kurioje  informuoja apie tykančius pavojus ir bando atkalbėti planuojančiuosius ieškoti laimės Europoje.

"Libijoje man labai nesisekė susirasti darbo. Buvau tris kartus sulaikytas. Mane laikė penkiuose skirtinguose kalėjimuose. Kas kartą išeidamas iš kalėjimo turėjau susimokėti. Keliems žmonėms sumokėjau, kad šie mane pergabentų į Italiją. Vienas vyras, kuriam priklausė valtys, paėmė mūsų pinigus ir ėmė grūsti žmones į valtis. Tie, kurie netilpo, pinigų taip ir neatgavo. Pirmas bandymas perplaukti jūrą baigėsi nesėkme. Po dviejų dienų, praleistų atviroje jūroje be maisto ir vandens, teko sugrįžti atgal. Kai sukrapščiau dar pinigų, pabandžiau antrąsyk. Sumokėjau kontrabandininkui dar 870 dolerių. Nors valtyje buvo per daug žmonių ir mums visiems grėsė pavojus, galiausiai mes pasiekėme Siciliją. Iš čia nusigavau į Milaną", – pasakojo Gassama.

Todėl Gassama ir bando įspėti savo tautiečius bei kitų Afrikos šalių gyventojus, kad šie stačia galva nepultų į pavojų.

"Tie, kurie su manimi susisiekė per "Facebook'ą", visiems papasakojau savo istoriją. Aš bandau žmonėms pasakyti, kad kelionė į Europą per Libiją – pernelyg pavojinga. Ir toliau tęsiu šį darbą. Kiekvienas turi teisę ir galimybę patekti į Europą, tačiau Libija – tai košmaras", – sakė Gassama.

Tarp aukų – vaikai

Šią savaitę netoli Libijos krantų įvykusi migrantų tragedija – daugiausia gyvybių pareikalavusi tokio pobūdžio nelaimė Viduržemio jūroje.

Pasak Italijos pareigūnų, taip atsitiko dėl kapitono klaidų ir dėl to, kad laivas buvo labai perpildytas. Maža to, pasak italų pareigūnų, migrantus plukdęs laivas prieš apvirsdamas susidūrė su portugalų laivu, plukdžiusiu konteinerius. Pasak jų, laivas apvirto po susidūrimo, kuris įvyko dėl kapitono vairavimo klaidų ir šimtų migrantų, kurie buvo susigrūdę 20 m ilgio buvusiame žvejybos traleryje, paniškų judesių.

Kapitonu įvardytas 27 metų tunisietis Mohammedas Ali Malekas. Vyras sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl nužudymo, laivo katastrofos sukėlimo ir pagalbos nelegaliems migrantams.

Taip pat areštuotas kitas įgulos narys – 25 metų siras Mahmudas Bikhitas. Jam pareikšti įtarimai dėl pagalbos nelegaliems migrantams.

Carlotta Sami, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros padalinio Italijoje atstovė, patvirtino, kad per šią nelaimę žuvo 800 migrantų. "Laive buvo kiek daugiau nei 800 žmonių, tarp jų 10–12 metų vaikų. Buvo sirų, maždaug 150 Eritrėjos gyventojų, somaliečių, – sakė C.Sami. – Galime patvirtinti, kad didžioji dalis plaukusiųjų žuvo." Katastrofą išgyvenę migrantai yra iš Malio, Gambijos, Senegalo, Somalio, Eritrėjos ir Bangladešo.

Pasak italų pareigūnų, nuskendusiame kontrabandininkų laive buvo trys lygiai. Keli šimtai jų buvo suvaryti į triumus, ten užrakinti ir negalėjo išeiti. Dar šimtai buvo uždaryti antrajame lygmenyje ir dar šimtai – viršutiniame denyje.

Europos atsakas

JT žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas po šios nelaimės pažymėjo, kad ES turėtų imtis "rafinuotesnio, drąsesnio ir ne tokio beširdiško požiūrio" į migrantus, kurie dažnai žūsta bandydami pasiekti Europą jūrai netinkamais laivais.

"Europa atsuka nugarą kai kuriems iš labiausiai pažeidžiamų migrantų pasaulyje, rizikuodama paversti Viduržemio jūrą didžiulėmis kapinėmis", – tvirtino JT atstovas, pavadindamas ES politiką "trumparegiška, trumpalaike politine reakcija, pataikaujančia ksenofobiškiems populistiniams judėjimas, kurie užnuodijo visuomenės nuomonę šiuo klausimu".

Austrijos kancleris Werneris Faymannas taip pat pareikalavo, kad Europa imtųsi veiksmų, reaguodama į tragediją Viduržemio jūroje. Kancleris sakė, kad negali nematyti, kaip "Viduržemio jūra vista milžiniškomis kapinėmis". Pasak jo, šiandieniame pasaulyje turėtų būti techniškai įmanoma stebėti Viduržemio jūros regioną. "Kad ir kas atsidurtų pavojuje jūroje, turi teisę sulaukti pagalbos", – sakė jis.

ES išorės reikalų vadovė Federica Mogherini pareiškė: "Po šios paskutinės tragedijos mes daugiau nebeturime pasiteisinimų, ES daugiau nebeturi pasiteisinimų, šalys narės daugiau nebeturi pasiteisinimų, – sakė F.Mogherini. – Mums reikia skubių ES ir valstybių narių veiksmų."

F.Mogherini – buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė, o būtent šiai ES šaliai tenka didžiausia našta dėl migrantų antplūdžio. Nuo praėjusios savaitės vidurio buvo išgelbėta apie 11 tūkst. migrantų, o dabartinės tendencijos rodo, kad pernykščio antplūdžio mastas, kai Italiją pasiekė iš viso 170 tūkst. atvykėlių, tikriausiai bus viršytas.

Klausimas, kas atsakingas už prieglobsčio suteikimą migrantams ar jų grąžinimą į tėvynę, yra itin opus, Italijai skundžiantis, kad jos partnerės Bendrijoje per mažai prisideda prie šios problemos sprendimo. Praėjusių metų pabaigoje italai nutraukė jos karinių jūrų pajėgų vykdytą paieškų ir gelbėjimo operaciją "Mare Nostrum", protestuodama dėl augančių išlaidų. "Mare Nostrum" pakeitė daug mažesnė ES vadovaujama operacija "Triton", kuriai Italija skiria daug mažiau išteklių ir žmonių.

ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas pastebėjo, kad galima būtų naikinti kontrabandininkų laivus, o drauge tobulinti migrantų sugrąžinimo namo programą. Europos Komisijos siūlomame plane taip pat raginama stiprinti ES sienų kontrolės operacijas Viduržemio jūros regione, skiriant daugiau lėšų ir įrangos bei plečiant operacijų plotus.