Kritikos ugnis penktadienį nukrypo į Saudo Arabijos valdžią dėl pražūtingos spūsties per hadžą, kuri pareikalavo mažiausiai 717 žmonių gyvybių, tapdama didžiausia tragedija kasmetinės piligrimystės metu per ketvirtį amžiaus.

Katastrofiška nelaimė, per kurią dar šimtai žmonių nukentėjo, yra jau antras maldininkus ištikęs tragiškas incidentas šį mėnesį – rugsėjo 11 dieną dėl stipraus vėjo ir liūčių į Mekos didžiosios mečetės, vienos švenčiausių islamo vietų, vidinį kiemą nuvirtus statybų kranui, 109 žmonės žuvo, o dar beveik 400 buvo sužeisti.

Ketvirtadienio tragedijos vietoje, nuklotoje asmeniniais daiktais ir suplotais vandens buteliais, matėsi į krūvas suguldyti žmonių kūnai, o gelbėtojai dėjo baltomis drobėmis užklotus lavonus į eilėmis išrikiuotus neštuvus.

„Nebuvo vietos manevruoti“, – sakė piligrimas iš Nigerijos Aminu Abubakaras, kuriam pavyko išvengti nelaimės, nes prasidėjus spūsčiai jis buvo eitynių priekyje.

Pažįstami piligrimai jam sakė apie vaikus, kuriuos tėvai mėgino bergždžiai išgelbėti nuo mirties prie milžiniško maldininkų palapinių miestelio.

„Jie stengėsi užmesti juos ant stogų, palapinių stogų ... Daugumai tai nepavyko“, – sakė A.Abubakaras

Spūstis susidarė Minoje, esančioje už 5 km nuo Mekos, tuo metu, kai vyko akmenukų mėtymo į tris didžiulius stulpus, simbolizuojančius Šėtoną, apeiga, kuria baigiasi hadžo ritualai.

Saudo Arabijos civilinės saugos pareigūnai sakė, kad dar tebeskaičiuoja mirusiuosius, tarp kurių yra piligrimų iš įvairių pasaulio šalių.

Iranas nurodė, kad 131 iranietis tapo spūsties aukomis, ir apkaltino regioninę varžovę Saudo Arabiją dėl saugumo klaidų ir negebėjimo užtikrinti minios kontrolės.

„Saudo Arabijos valdžia turi prisiimti didžiulę atsakomybę už šią katastrofą“, – pareiškė Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Alis Chamenėjis).

Islamabadas pranešė, kad žuvo septyni pakistaniečiai.

Piligrimai vietoje kaltino Saudo Arabijos valdžią ir sakė, kad jie baiminasi toliau dalyvauti hadžo apeigose.

Bet A.Abubakaras, AFP reporteris iš Nigerijos miesto Kano, sakė, kad penktadienį ryte minios kontrolė pagerėjo ir piligrimų skaičius nebėra toks didelis.

„Šiandien tai labiau organizuota... Esama daugiau kontrolės prie įėjimo vietų. Nelaukiame, kad pasikartos tai, kas įvyko“, – sakė jis grįždamas į akmenukų svaidymo vietą antrąją iš trijų šio ritualo atlikimo dieną.

Karalius Salmanas nurodė atlikti hadžo organizavimo „peržiūrą“, pranešė oficiali Saudo Arabijos spaudos agentūra, o sosto įpėdinis Mohammedas bin Nayyefas (Mohamedas bin Najefas), kuris pirmininkauja karalystės hadžo komitetui, pradėjo tyrimą.

„Nebuvo jokios minios kontrolės“

Saudo Arabijos sveikatos ministras Khaledas al Falihas (Chalidas al Falihas) dėl tragedijos kaltino maldininkus.

Televizijai „El Ekhbariya“ jis pareiškė, kad jeigu „piligrimai būtų laikęsi instrukcijų, tokio pobūdžio nelaimės būtų buvę galima išvengti“.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai generolas Mansuras al Turki (Mansuras Turkis) sakė, kad spūstis kilo, kai „didelis skaičius piligrimų judėjo tuo pat metu“ dviejų gatvių sankryžoje Minoje.

„Didelis karštis ir piligrimų nuovargis prisidėjo prie to, kad aukų skaičius yra toks didelis“, – sakė jis.

Ketvirtadienį oro temperatūra Minoje siekė 46 laipsnius šilumos.

Tačiau tragedijos liudininkai kaltino valdžią.

Vienas atvirai šventųjų vietų pertvarkymą kritikuojantis aktyvistas sakė, kad tvarką per hadžą užtikrinanti policija nėra deramai parengta ir stokoja kalbinių įgūdžių bendrauti su maldininkais iš užsienio, kurie sudaro daugumą piligrimų.

„Jie nenuvokia, kaip komunikuoti su tais žmonėmis“, – sakė Irfanas al Alawi (Irfanas Alavis), vienas iš Mekoje įsikūrusio Islamo paveldo tyrimų fondo steigėjų.

„Nebuvo jokios minios kontrolės“, – pažymėjo jis.

Ketvirtadienį daugiau kaip pusantro milijardo pasaulio musulmonų taip pat minėjo Id al Adhos, arba Aukojimo šventę, kuri yra pati svarbiausia islamo kalendoriuje. Jos metu maldininkai rituališkai paaukoja po kokį nors gyvulį, paprastai – ėriuką.

Aukojimu paminima diena, kai pranašui Abraomui buvo paliepta paaukoti savo sūnų Izmaelį, vietoj kurio paskui Dievui buvo paaukotas avinas.

Ritualiniu akmenukų mėtymu į Šėtoną taip pat sekama Abraomu, kuris, kaip tikima, akmenis ėmė svaidyti į nelabąjį tada, kai jis mėgino įtikinti Abraomą nevykdyti Dievo įsakymo paaukoti sūnų.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Jį bent kartą gyvenime turi atlikti kiekvienas tai išgalintis ir pajėgiantis musulmonas.

Ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad šiemet atlikti hadžo atvyko 1 952 817 piligrimų, tarp jų – beveik 1,4 mln. užsieniečių.