Studentų dingimas 2014 metais palaidojo „Meksikos momentą“

  • Teksto dydis:

Meksika pagaliau atrodė galėsianti šiemet parašyti paskutinį narkotikų karo skyrių – labiausiai pasaulyje ieškotas kartelio bosas buvo sučiuptas, žmogžudysčių skaičius sumažėjo, o pasaulis sveikino šalies ekonomines reformas.

Tačiau numanomas dešimčių studentų išžudymas palaidojo „Meksikos momentą“, išprovokavo protestus visoje šalyje ir didžiausią dvejus metus dirbančios prezidento Enrique Penos Nieto (Enrikės Penjos Nieto) administracijos krizę.

„Viskas dirbo kaip laikrodžio mechanizmas. Viskas buvo vietoje. Daugiau taip nebebus“, – sakė vienas garsiausių šalies istorikų Lorenzo Meyeris (Lorensas Mejeris).

Pasak jo, pirmasis 2014 metų pusmetis rodė „siurrealistišką politikos ir ekonomikos elito Meksiką“, o antrąjį pusmetį pasaulis pamatė „tą Meksiką, kuri visuomet ten buvo, tik uždengta politinės klasės sukurtu meno kūriniu“.

E.Penai Nieto metai buvo geri, kol rugsėjo 26 dieną pietinėje Gerero valstijoje 43 koledžo studentus, kaip manoma, išžudė policijos remiama narkotikų kontrabandininkų gauja.

Prezidento atvaizdas pasirodė žurnalo „Time“ viršelyje, su prierašu „Gelbstint Meksiką“, jis pranešė apie žmogžudysčių skaičiaus sumažėjimą 29-iais proc. 2012-2014 metais, o jo saugumo pajėgos sudavė rimtus smūgius narkotikų karteliams.

Jūrų pėstininkai vasario mėnesį Masatlano kurorte prie Ramiojo vandenyno areštavo Sinaloa kartelio bosą Joaquiną „El Chapo“ Guzmaną (Choakiną „El Čapo“ Gusmaną), taip užbaigdami 13 metų trukusią įtakingiausio pasaulyje narkotikų barono paiešką.

Saugumo pajėgos kovo mėnesį nukovė „Tamplierių“ gaujos vadeivą smurto kamuojamoje vakarinėje Mičoakano valstijoje, o spalį per savaitę sučiupo Beltranų Leyvų (Beltranų Leivų) kartelio ir Chuareso kartelio lyderius.

E.Penos Nieto triumfo pikas buvo rugpjūtį, kai Kongresas galutinai pritarė jo skiriamuoju ženklu tapusiai reformai ir užbaigė 76 metus trukusį valstybės monopolį dėl naftos gavybos, pakviečiant grįžti į šalį užsienio kompanijas.

Seni vaiduokliai 

Tačiau Meksikos vaiduokliai grįžo rugsėjo 26 dieną, kai policija Gerero valstijoje puolė koledžo studentus vežusius autobusus – esą įsakyti Igvalos miesto mero – ir perdavė tuos studentus vienai gaujai.

Šį mėnesį vienas iš tų 43 jaunuolių buvo identifikuotas tarp apdegusių žmonių palaikų, rastų sąvartyne ir upėje. Tai pakurstė įtarimus, kad visus tuos studentus ten nužudė narkotikų kontrabandininkų gaujos „Guerreros Unidos“ nariai.

Tyrimas atskleidė kruviną paveikslą, kai ieškant studentų buvo rasti keli bendri kapai su dar 38 kitų žmonių palaikais.

Pavargę nuo narkotikų karo, per kurį nuo 2006-ųjų žuvo ar dingo 100 tūkst. žmonių, meksikiečiai masiškai išėjo į gatves protestuoti ir reikalavo prezidento atsistatydinimo.

Jo populiarumas krito iki maždaug 40 proc. ir yra mažiausias prezidentams per du pastaruosius dešimtmečius.

Negana to, kariškiai buvo kaltinami piktnaudžiavimu, kai prokurorai paskelbė, kad trys kariai nužudė aštuonis iš 22 įtariamųjų, žuvusių per birželio incidentą, kurį pareigūnai iš pradžių vadino susišaudymu.

„Pyktis buvo toks didelis, jog nedaugelis prisimena energetikos ir telekomunikacijų reformas“, – sakė Javieras Oliva (Chavjeras Oliva), saugumo ekspertas iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto.

J.Oliva perspėjo, kad ši krizė gali blogėti, jei vyriausybė toliau „improvizuos“ savo atsaką į visuomenės pasipiktinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių