Tuo metu Raudonasis Kryžius ruošiasi tolesnėms evakuacijos pastangoms.

Mariupolis jau kelias savaites yra negailestingai bombarduojamas Rusijos pajėgų. Vietos valdžios duomenimis, mieste jau žuvo mažiausiai 5 000 gyventojų, o dar apie 160 tūkst. ten likusių civilių smarkiai stinga maisto, vandens ir elektros.

Ankstesnę dieną „humanitariniai koridoriai veikė trijose srityse – Donecko, Luhansko ir Zaporižios. Sugebėjome išgelbėti 6 266 žmones, tarp jų 3 071 – iš Mariupolio“, anksti šeštadienį paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tuo metu vicepremjerė Iryna Vereščuk vėliau pateikė papildomų detalių apie penktadienį vykusias evakuacijos operacijas. Pasak jos, 42 autobusai, vežantys Mariupolio gyventojus, išvyko iš Berdiansko miesto, esančio už 70 km į pietvakarius. Dar 12 autobusų išvažiavo iš Melitopolio, veždami vietos gyventojus.

„Tai daugiau kaip 2 500 žmonių. Paskui autobusus važiavo daugiau kaip 300 privačių automobilių. Visi jie dabar važiuoja į Zaporižios miestą“, – vicepremjerė rašė per susirašinėjimo platformą „Telegram“ ir pridūrė, kad šeštadienį planuojama iš Mariupolio evakuoti daugiau žmonių.

Dešimtus autobusų su Mariupolio gyventojais, ištrūkusiais iš nuniokoto miesto, penktadienį atvažiavo į Zaporižią, esančią maždaug už 200 km į šiaurės vakarus, sakė ten esantis vienas naujienų agentūros AFP reporteris.

Autobusais buvo vežami žmonės, kurie sugebėjo iš Mariupolio pabėgti į Rusijos pajėgų okupuotą Berdianską.

„Verkėme, kai pasiekėme šią vietą. Verkėme, kai pamatėme kontrolės poste karius su ukrainietiškais simboliais ant rankų“, – ant rankų laikydama dukrelę sakė viena iš evakuotųjų, vardu Olena.

„Mano namas sugriautas. Mačiau jį nuotraukose. Mūsų miesto nebėra“, – skundėsi ji.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) nurodė, kad jo komanda išvyko į Mariupolį organizuoti evakuacijos, bet penktadienį buvo priversta sugrįžti, nes „padėtis ir sąlygos neleido tęsti“ šio proceso. Organizacija nurodė vėl mėginsianti šeštadienį.

Pentagonas: Ukrainai bus perduota ginklų už dar 300 mln. dolerių

JAV gynybos departamentas ketina perduoti Ukrainai ginklų už dar 300 mln. dolerių (270 mln. eurų). Tai, be kita ko, bus įvairūs dronai, raketų sistemos, šarvuoti automobiliai, amunicija, naktinio matymo įranga, saugios ryšių sistemos, kulkosvaidžiai, taip pat medicinos prekės, pranešė Pentagonas.

JAV vyriausybė nuo Rusijos invazijos pradžios pažadėjo Ukrainai karinės paramos ir ginklų už 1,65 mlrd. dolerių. Nuo praėjusių metų pradžios JAV paramos suma siekia 2,3 mlrd. dolerių.

Tačiau naujos ginklų siuntos, apie kurią dabar paskelbė Pentagonas, pristatymas šiek tiek užtruks. Tai yra ne JAV jau turimų ginklų ir sistemų perdavimas, o užsakymai gamintojams.

Šis žingsnis yra „pradžia proceso, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgytų naujų pajėgumų“, – sakoma Pentagono pranešime. Paraleliai toliau bendradarbiaujama su sąjungininkais, kad Ukrainą pasiektų naujos ginkluotės siuntos. „JAV ir toliau darys viską, kad paremtų Ukrainos pajėgas, susidūrusias su Rusijos agresija“, - pareiškė Pentagonas.

V. Zelenskis įspėjo dabartinius Rusijos šauktinius

V. Zelenskis kreipėsi į Krymo gyventojus, kuriuos galima paimti į Rusijos kariuomenę, skelbia UNIAN.

„Šią dieną – balandžio 1 d., okupantai pradėjo dviem vienodai kvailais juokeliais.  Vienas „juokelis“ – žmonėms Rusijoje, nes ten prasidėjo pavasarinis šaukimas į kariuomenę. Jis atrodo kaip tradicinis, bet skiriasi nuo įprastų. Šiais metais šauktiniai gali būti siunčiami į karą prieš mūsų valstybę, prieš mūsų žmones. Tai reiškia,kad tai garantuota mirtis daugeliui labai jaunų vaikinų. Ir nors jie – ne mūsų piliečiai, o su mumis kariaujančios valstybės piliečiai, mūsų, pareiga juos perspėti“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis prašė įspėti kiekvieną tokį šauktinį, jo tėvus. „Nereikia mums čia naujų mirusiųjų. Rūpinkitės savo vaikais, kad jie netaptų piktadariais. Nesiųskite jų į kariuomenę. Darykite viską, ką galite, jei tik jie gyvena namuose“, – patarė Ukrainos prezidentas.

Taip pat jis pabrėžė, kad rusams nebus pasakyta visos tiesos apie šį šaukimą ir šauktinių likimą, todėl ragino tuos, kurie turi galimybę, pasakyti jiems tiesą.

V. Zelenskis kreipėsi ir į Krymo gyventojus, kuriuos taip pat galima paimti į Rusijos kariuomenę.

„Rusijos Federacija taip pat bando verbuoti žmones Kryme. Tai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir karo nusikaltimas, už kurį bus atsakoma. Ir tai taip pat yra argumentas sustiprinti sankcijas Rusijai. Todėl noriu pasakyti Krymo gyventojams: sabotuokite tai. O jei nepavyks, tai nevykdykite nusikalstamų įsakymų ir pirmai progai pasitaikius pasiduokite Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Mes viską suprasime. Gyvensite“ – pabrėžė V. Zelenskis.

Naktį raketomis apšaudyti keli pietiniai Ukrainos miestai

Rusijos pajėgos naktį į šeštadienį, Ukrainos duomenimis, raketomis apšaudė kelis miestus šalies pietuose. Dnipre nugriaudėjo du ar trys smarkūs sprogimai, pranešė portalas „Ukrajinska Pravda“, remdamasis srities administracija.

Raketomis apšaudytos ir Kryvyj Riho apylinkės. Užsiliepsnojo degalinė, pranešė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vikulis. Jo duomenimis, rusai naudojo „Grad“ tipo raketų sistemas. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti negalima.

O. Vikulis pabrėžė, kad Kryvyj Riho apskritis ir Dnipropetrovsko administracinė sritis stabiliai yra Ukrainos pajėgų rankose.

Rusų daliniai, Ukrainos duomenimis, raketomis taip pat apšaudė vieną miestą netoli Odesos. Rusai iš 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio paleido tris „Iskander“ raketas, penktadienio vakarą „Telegram“ kanale rašė regiono administracijos vadovas Maksymas Marčenka. Yra sužeistųjų. Detalių jis neminėjo.

Odesa su savo uostu laikoma strategiškai svarbiu miestu. Antradienį buvo smarkiai apšaudomas už 130 km į šiaurės rytus esantis Mykolajivas, kuris iki šiol rusų daliniams blokuoja sausumos kelią į Odesą.

Raketų smūgiai į naftos bazes

Pajutę savo silpnumą mūšio lauke, Rusijos įsibrovėliai pakeitė taktiką ir ėmė pulti Ukrainos naftos saugyklas bei maisto sandėlius, praneša UNIAN.

Kaip teigiama, ir toliau bombarduodami Ukrainos miestus, Rusijos kariai pradėjo taikytis į maisto ir degalų saugyklas, siekdami sukelti humanitarinę katastrofą.

„Priešas ir toliau gudriai vykdo raketų ir bombų smūgius, bandydamas visiškai sunaikinti Ukrainos miestų infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus. Jis koncentruojasi į kuro saugyklas, siekdamas apsunkinti logistinę paramą ir sudaryti sąlygas humanitarinei krizei“, – sakė generalinis štabas. sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas.

Bulgarija išsiunčia dar vieną šnipinėjimu kaltinamą rusų diplomatą

Bulgarija išsiunčia iš šalies dar vieną Rusijos diplomatą, kaltinamą šnipinėjimu. Prokuratūra pradėjo tyrimą prieš Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių dėl neteisėtos žvalgybinės veiklos, penktadienį pranešė Bulgarijos užsienio reikalų ministerija. Jam nurodyta per 72 valandas palikti šalį.

Jau prieš dvi savaites Bulgarija dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė iš šalies 10 Rusijos diplomatų.

Be Bulgarijos pastaruoju metu ir kitos šalys, įskaitant JAV, Nyderlandus ir Lenkiją išsiuntė rusų diplomatus.

Ukraina sulaikė pabėgti mėginusį atsargos generolą majorą

Ukrainos pasienyje sulaikytas slaptosios tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras, mėginęs neteisėtai palikti šalį. Pasienyje su Vengrija generolas penktadienį pateikė suklastotus dokumentus, pranešė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.

Vaizdo įraše naktį į penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad atėmė karinius laipsnius iš dviejų SBU brigados generolų. Jis nedetalizavo, kuo prasikalto aukšti žvalgybininkai. Vienas jų pastaruoju metu buvo SBU vadas Rusijos pajėgų okupuotoje Chersono srityje Pietų Ukrainoje.

„Neturiu laiko užsiimti su išdavikais“, – sakė V. Zelenskis. Kartu jis gyrė kitų SBU pareigūnų darbą Rusijos pradėtame kare.

Pranešama, kad Rytų Ukrainos Rubižnės miesto meras perbėgo į separatistų pusę

Rytų Ukrainos Rubižnės miesto meras, prorusiškų separatistų duomenimis, perbėgo į jų pusę. Meras Serhijus Chortyvas paragino ukrainiečių pajėgas sudėti ginklus, penktadienio vakarą pranešė separatistų naujienų agentūra „Lug-Info“.

Vaizdo įraše S. Chortyvas kartojo Maskvos tezę, kad Ukraina vykdo rusakalbių gyventojų genocidą. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis įrašas darytas. Rubižnė yra aštuntas pagal dydį Luhansko administracinės srities miestas. Prieš karą jis turėjo apie 60 000 gyventojų. Miestas iki šiol nebuvo separatistų rankose.

Kai 2014 metais prasidėjo Rusijos kurstoma Rytų Ukrainos separatistų kova prieš vyriausybę Kyjive, daug vietos politikų perbėgo į jų pusę. Tuo tarpu dabartiniame kare dauguma vietos ir regionų administracijų palaiko Kyjivą. Tai gali būti viena sėkmingo Ukrainos priešinimosi priežasčių.

Kinija neigia mėginanti apeiti Rusijai įvestas sankcijas

Kinija šeštadienį pareiškė nesiimanti jokių priemonių apeiti Rusijai įvestas Vakarų sankcijas, kai buvo perspėta Europos Sąjungos pareigūnų, jog bet kokie mėginimai padėti Maskvos karui prieš Ukrainą gali pakenkti ekonominiams ryšiams su Bendrija.

Vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas kalbėdamasis su žurnalistais pasiuntė iki šiol bene aiškiausią signalą apie Pekino poziciją šiuo klausimu: „Mes nieko nedarome, kad sąmoningai apeitume sankcijas, įvestas Rusijai amerikiečių ir europiečių.“

Nepaisant šio pareiškimo, paskelbto po penktadienį įvykusių aukšto rango ES pareigūnų ir Kinijos lyderių nuotolinių derybų, Pekinas atsisako pasmerkti savo sąjungininkės Rusijos pradėtą invaziją.

Vašingtonas reiškė nuogąstavimus, kad Kinija gali suteikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą arba padėti Maskvai atlaikyti griežtas Vakarų sankcijas, skaudžiai smogusias šalies ekonomikai.

„Esame nusistatę prieš sankcijas, o šių sankcijų padariniai taip pat gali paveikti likusį pasaulį“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos URM Europos reikalų departamento generalinis direktorius Wang Lutongas (Vang Lutongas).

Ankstesnę dieną aukšto rango ES pareigūnai per virtualų viršūnių susitikimą perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), kad bet koks mėginimas padėti Rusijos karui gali pakenkti ryšiams tarp abiejų ekonomikos supergalybių ir kad verslo sektorius atidžiai stebi, kaip vystosi padėtis.

Iš pradžių planuota, kad derybų su Xi Jinpingu pagrindinė tema bus prekybos ir klimato kaitos klausimai, bet juos nustelbė Vakarų nuogąstavimai, kad Kinija nusiteikusi palaikyti Maskvą, užpuolusią Ukrainą.

Nepaisydamas europiečių perspėjimų Wang Lutongas sakė, kad Kinijos įprasta prekyba su Rusija „neturėtų būti paveikta“.

„Net ir Europa užsiima įprastu verslu su rusais, – teigė jis. – Prisidedame prie pasaulio ekonomikos palaikydami įprastą prekybą [su Rusija], kad išvengtume bet kokių galimų tiekimo ir pramonės grandinių sutrikdymo.“

Pekinas yra pagrindinis Maskvos prekybos partneris. Kaip rodo Kinijos muitinės duomenys, pernai dvišalės prekybos apimtys siekė 147 mlrd. JAV dolerių (daugiau kaip 133 mlrd. eurų) ir buvo daugiau kaip 30 proc. didesnės negu 2019 metais.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad „Kinija turi įtakos Rusijai“, todėl tikimasi, kad Pekinas „prisiims atsakomybę siekiant užbaigti šį karą“.

Tačiau Wang Lutongas šeštadienį perspėjo, kad Kinijos vaidmens nereikėtų „pervertinti“.

„Šios problemos raktas – ne Kinijos, o Vašingtono ir Briuselio rankose“, – sakė jis ir pridūrė, kad karas Ukrainoje yra susijęs su Europos saugumu.

„Tai turi išspręsti europiečiai“, – pabrėžė kinų pareigūnas.

Bulgarija išsiunčia šnipinėjimu įtariamą Rusijos diplomatą

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė išsiunčianti dar vieną šnipinėjimu įtariamą Rusijos diplomatą.

Dviem savaitėmis anksčiau ši Balkanų šalis nepageidaujamais asmenimis paskelbė 10 Rusijos diplomatų.

„Užsienio reikalų ministerija įteikė notą, kuria šis diplomatinis pareigūnas skelbiamas persona non grata; jam suteikiamos 72 valandos palikti šalį“, – sakoma ministerijos pranešime.

Anksčiau penktadienį Bulgarijos prokurorai perspėjo, kad Rusijos ambasados Sofijoje pirmasis sekretorius „užsiėmė nereguliuojama žvalgybos veikla“, rinkdamas „nacionalinės svarbos informaciją“.

Specializuota prokuratūra informavo, kad Bulgarijos kontržvalgybos institucijos – Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros (DANS) – du vidutinės grandies pareigūnai ir dar vienas ministerijos pareigūnas įtariami šnipinėjimu Rusijai, bet daugiau detalių nepateikė.

SANS vadovas Plamenas Tončevas vėliau per spaudos konferenciją sakė, kad atlikus vidaus tyrimą nuo pareigų buvo nušalinti du ilgamečiai agentūros darbuotojai – sektoriaus viršininkas ir vieno departamento vadovas, nes paaiškėjo, kad vienas jų „dirbo Rusijos interesams“.

P. Tončevas užsiminė, kad dėl to „daugiau [Rusijos diplomatų] bus paskelbta personae non gratae Bulgarijoje“.

Kovo 18-ąją Bulgarija paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų. Šis žingsnis papildė virtinę pastarojo meto rusų diplomatų išsiuntimų iš Europos šalių, kilus pasipiktinimo bangai dėl vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Bulgarija, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, bet anksčiau priklausė komunistiniam blokui, tebepalaiko su Rusija labai glaudžius kultūrinius, istorinius ir ekonominius ryšius.

Tačiau nuo 2019 metų abiejų šalių santykius aptemdė virtinė šnipinėjimo skandalų ir buvo išsiųsta apie 20 diplomatų bei vienas techninis padėjėjas.

Sofija praeitą savaitę taip pat atšaukė savo ambasadorių iš Maskvos konsultacijų, įvykus piktam apsižodžiavimui tarp Bulgarijos premjero Kirilo Petkovo ir Rusijos ambasadorės Sofijoje Eleonoros Mitrofanovos.

K. Petkovas sakė manąs, kad Rusija taip pat atšauks E. Mitrofanovą, bet iki penktadienio Maskva nepasiuntė jokių užuominų, kad ketina tai padaryti.

JT pareigūnas vyks į Maskvą tartis dėl „humanitarinių paliaubų“ Ukrainoje

Vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas šį savaitgalį apsilankys Maskvoje ir mėgins susitarti dėl „humanitarinių paliaubų“ Ukrainoje, penktadienį pranešė JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

Generalinis sekretorius sakė, kad jo pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sekmadienį išskris į Maskvą, o vėliau aplankys Kyjivą.

A. Guterresas pridūrė, kad šis vizitas pademonstruos, „jog mes nenumojame ranka į perspektyvą sustabdyti kautynes – Jemene, Ukrainoje, bet kur pasaulyje.“

Tiek Rusija, tiek Ukraina sutiko susitikti su M. Griffithsu, nurodė JT vadovas.

Rusija iki šiol atsisakydavo priimti bet kurį aukšto rango JT pareigūną, kad būtų aptartas Maskvos karas su Ukraina. Likus savaitėms iki vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos A. Guterresas mėgino pasiųsti derybų savo pavaduotoją politiniams reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo).

Nuo karo pradžios JT generaliniam sekretoriui nepavyko susisiekti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, anot diplomatų, supykdyto A. Guterreso kaltinimų, kad įsiverždama į kaimyninę šalį Maskva pažeidė Jungtinių Tautų Chartiją.

Maskva savo karinę kampaniją Ukrainoje griežtai atsisako vadinti karu ir vartoja terminą „specialioji karinė operaciją“

Pasitraukus okupantams, Černihivo sritis atgyja

Okupantai pasitraukė iš Černihivo srities ir praėjusią naktį regiono apšaudymų nebuvo. Rajonas grįžta į normalią būseną, skelbia UNIAN.

Tai pranešė OVA pirmininkas Viačeslavas Chausas.

„Naktis Černihive ir Černihivo srityje buvo rami. Ačiū Dievui, nebuvo apšaudymo, naujų pralaimėjimų ir žalos. Rusijos kariai traukiasi iš Černihivo srities“, – sakė jis.

Irpinėje sunaikinta 50 proc. pastatų

Pasak UNIAN, Dėl ginkluotos įsibrovėlių agresijos Irpinės mieste, Kyjivo srityje, buvo sunaikinta 50 proc. pastatų.

Apie tai teletonu pranešė Irpinės meras Aleksandras Markušinas.

„Dabar pagrindinė užduotis yra surinkti žuvusius mūsų gyventojus. Jų yra apie 200. Laidosime. Apie juos informuosime artimuosius“, – sakė jis.

Okupacinei armijai trūksta personalo pulti Kyjivą

Pasak UNIAN, Rusijos armija neturi pakankamai personalo pulti Kyjivą. Tokią žinią pranešė Prezidentūros vadovo patarėjas Oleksejus Arestovičius.

„Norint pulti Kyjivą, Rusijos kariams reikia čia perkelti 30-50 tūkst. kareivių, o tai neįmanoma, nes bendras kontingentas Ukrainoje yra 70 tūkst. Tai yra, reikia pilnai verbuoti kariuomenę iš kitų šalių“, – sakė O. Arestovičius.

Ukrainos pajėgos su britų gynybine sistema numušė Rusijos sraigtasparnį

Ukrainos kariuomenė, anot britų žiniasklaidos, su britų oro gynybos sistema „Star-Streak“ numušė Rusijos sraigtasparnį. Apie tai rašo britų leidinys „The Times“. Nuo penktadienio tviteryje plinta atitinkamas vaizdo įrašas. Šaltiniai britų Gynybos ministerijoje patvirtino įrašo autentiškumą.

Anot duomenų, sraigtasparnis buvo numuštas Luhansko regione. Pasak Gynybos ministerijos, minėtą sistemą ukrainiečiai naudoja tik savaitę laiko. Kartu su kitomis kovinėmis priemonėmis „Star-Streak“ kovą Didžiosios Britanijos buvo perduota Ukrainai. Londono laikraštis „Independent“ cituoja britų karius, anot kurių, ši gynybinė sistema yra „labai galingas oro gynybos ginklas“, kuris ypač efektyvus prieš sraigtasparnius.

Kyjivas: Rusijos pajėgos „sparčiai traukiasi“ iš Ukrainos šiaurinių sričių

Rusijos pajėgos „sparčiai traukiasi“ iš teritorijų aplink Ukrainos sostinę Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, šeštadienį pranešė ukrainiečių prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Rusams sparčiai traukiantis iš Kyjivo ir Černihivo sričių... visiškai aišku, kad Rusijos prioritetu tampa kitokia taktika: susitelkti į rytus ir pietus“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtoje M. Podoliako žinutėje.

Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.

Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.

Ukrainos pajėgos pradeda susigrąžinti kontrolę regione aplink Kyjivą ir pietinėje Chersono srityje. Chersonas yra vienintelis reikšmingas miestas, kurį Rusijai iki šiol pavyko užimti.

Tačiau pietrytiniame Mariupolio mieste civiliai desperatiškai tebelaukia pagalbos po jau ištisas savaites besitęsiančių intensyvių apšaudymų. Mieste beveik nėra geriamo vandens, labai maža maisto ir sutrikęs elektros bei šilumos tiekimas.

Rusijos pajėgos apsupo šį Azovo jūros uostamiestį ir negailestingai jį bombardavo, mėgindamos užimti strategiškai svarbų miestą. Tai būtų svarbus pasiekimas, Rusijai stengiantis sujungti Luhansko ir Donecko sričių teritorijas, kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų, su Krymo pusiasaliu, aneksuotu Kremliaus 2014 metais.

Enerhodare per taikų mitingą įvyko apšaudymas

Rusijos karių laikinai okupuotame Enerhodare nuaidėjo garsūs sprogimai, o miesto centre vyksta susišaudymai, skelbia „Ukrinform“.

Apie tai „Telegram“ pranešė „Energoatom“. Taip pat paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti šaudynės miesto centre. Į aikštę priešais rotušę taikiam mitingui už Ukrainą rinkosi žmonės, o okupantai juos apšaudė.

Netoli Kyjivo rastas negyvas ukrainietis žurnalistas M. Levinas

Ukrainietis fotografas ir dokumentinių filmų kūrėjas Maksas Levinas buvo rastas negyvas netoli sostinės Kyjivo, šeštadienį pranešė prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas.

„Kovo 13-ąją jis dingo konflikto zonoje Kyjivo apylinkėse. Balandžio 1-ąją jo kūnas buvo rastas netoli Huta Mežihirskos gyvenvietės“, – sakoma A. Jermako pranešime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“

Nevyriausybinis Masinio informavimo institutas citavo preliminarią prokuratūros išvadą, kad žurnalistas buvo nužudytas Rusijos pajėgų „dviem šūviais“.

Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, M. Levinas kartu su kariškiu Oleksijumi Černyševu, buvusiu fotonaujienų žurnalistu, dingo išvykę į Huta Mežihirską rinkti medžiagos apie Rusijos karinės invazijos Ukrainoje padarinius. Tuomet tame regione prasidėjo įnirtingi susirėmimai.

O. Černyševo likimas iki šiol nežinomas, nurodė „Unian“.

40-metis M. Levinas, keturių vaikų tėvas, bendradarbiavo su Ukrainos ir užsienio žiniasklaidos priemonėmis.

2014 metais per vyriausybės pajėgų kautynes su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje jis sugebėjo ištrūkti iš vieno apsupto miesto, kur žuvo šimtai ukrainiečių karių.

Luhansko srityje okupantai nutraukė dujotiekį

Netoli Severodonetsko įsibrovėliai nutraukė dujotiekį, miestas ir gretimos gyvenvietės liko be dujų, praneša UNIAN.

Žinia pasidalijo Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Sergejus Gaidai.

„Rusijos sviedinys apgadino 500 mm skersmens dujotiekį. Avarijos vieta yra aktyvių karo veiksmų zonoje. Dabar žmonės, atsakingi už remontą, neturi kaip ten patekti“, – sakė jis.

S. Gaidai teigimu, grėsmės gyventojams ir aplinkai nėra, tačiau Severodonetskas ir šalia esančios gyvenvietės liko be dujų – iš viso apie 60 tūkst. žmonių.

Į Sumų sritį įsiveržė daugybė okupantų ir sukūrė „koridorių“

Iš Rusijos teritorijos į Sumų srities Konotopo rajoną įžengė daug Rusijos kariuomenės, skelbia UNIAN.

Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Živickis apie tai pranešė feisbuke.

„Konotopo sritis. Iš Rusijos teritorijos įžengė daug priešo karių. Suformuotas sąlyginis koridorius, kuriuo vyksta nuolatinis karinės technikos judėjimas iš Kyjivo ir Černihivo sričių priešinga Rusijai kryptimi“, – rašė jis.

D. Živickis pridūrė, kad Rusijos kariai labai bijo vietinių gyventojų ir ukrainiečių kariuomenės, todėl chaotiškai šaudo į šalia technikos ar palei kolonas pasirodančius žmones.

Rusijos kariai bando įsiveržti į Donbasą

Kaip skelbia UNIAN, įnirtingiausi mūšiai vyksta iš Izyume. Charkive, Rusijos kariuomenė bando prasibrauti į Donbasą.

Tai paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Vadymas Denisenka.

„Pagrindinė kryptis – nuo Izyum iki Volnovachos, kur Rusijos kariai nori judėti. Visą laiką vyksta mūšiai prie Izyumo, jie bando įsiveržti į Donbasą, mes juos sulaikome. Žinoma, Luhansko sritis, Rubižnė, Lisichanskas, Severodoneckas ir Mariupolis. Tai – labiausiai nerimą keliantys mūšiai“, – sakė jis.

Daugelyje bendruomenių Kijevo regione įvedama ilga komendanto valanda

Kai kuriose Kyjivo srities Brovarsky rajono bendruomenėse įvedama ilga komendanto valanda, skelbia UNIAN.

Tai „Telegram“ platformoje paskelbė Brovarsky meras Igoris Sapožko.

„Brovarsky rajono Baryshevskaya, Velykodymerskaya ir Kalytyanskaya bendruomenėse komendanto valanda truks nuo balandžio 2 d. 21 val. iki balandžio 5 d. 6 val.“, – rašoma pranešime.

Kituose Brovarsky rajono bendruomenėse komendanto valanda truks nuo balandžio 2 d. 21 val. iki balandžio 3 d. 6 val.

Lenkija reikalauja griežtesnių sankcijų Rusijai

Lenkija ragina griežtinti ES sankcijas Rusijai. Dabartinių baudžiamųjų priemonių, pasak ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, nepakanka. Susitikime su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pabėgėlių priėmimo centre Lenkijoje jis šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos rublio kursas vėl pasiekė iki invazijos buvusį lygį.

„Tai reiškia, kad visos ekonominės priemonės – mikro- ir makroekonominės, finansinės, biudžetinės ir monetarinės – nesuveikė taip, kaip norėjo kai kurie politikai“, – sakė M. Morawieckis. Kai kuriose ES šalyse dėl ekonomikai patiriamo spaudimo esą net kalbama apie santykių su Rusija normalizavimą. Tai Lenkijos premjeras kategoriškai atmetė.

M. Morawieckis pabrėžė, kad „nebus grįžimo į normalumą“ kol Ukrainos laisvei ir suverenumui kils grėsmė. Todėl esą reikia „realių sankcijų Rusijai“.

Kartu premjeras sakė, kad reikia daugiau ES pinigų Ukrainos karo pabėgėliams priėmimo centruose paremti. Lenkijoje šiuo metu yra per 2,4 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.

ES, kaip ir kitos Vakarų šalys, po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė Maskvai beprecedentes sankcijas.

Rusija grasina nutraukti bendradarbiavimą kosmose

Maskva pagrasino nutraukti bendradarbiavimą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), jei JAV ir kitos Vakarų šalys neatšauks sankcijų Rusijai. Vadovybė Maskvoje netrukus pasiūlys konkrečius bendradarbiavimo nutraukimo terminus, šeštadienį „Telegram“ kanale pareiškė Rusios kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas. Tada atitinkami laiškai bus išsiuntinėti JAV, Kanados, Japonijos ir ES kosmoso agentūroms.

Visavertis normalių santykių atkūrimas tarp TKS partnerių „galimas tik visiškai ir besąlygiškai atšaukus neteisėtas sankcijas“, pabrėžė D. Rogozinas.

Tarptautinė kosminė stotis yra JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros ir Rusijos bendras projektas.

D. Rogozinas paskelbė ir NASA bei Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovų atsakymus į reikalavimus atšaukti sankcijas Rusijos kosmoso pramonės įmonėms. NASA vadovas Bilas Nelsonas rašė, kad bendradarbiavimas su Rusija orbitinėje stotyje turi būti tęsiamas. NASA esą kreipsis į JAV valdžios institucija, ieškodamos paprastesnių sprendimų dėl rusų įmonių, kurioms taikomis sankcijos, įskaitant kosminės raketos „Progress“ gamintoją. „Tolesnė saugi ir sėkminga TKS eksploatacija Jungtinėms Valstijoms yra prioritetas“, - rašė B. Nelsonas.

Tuo tarpu ESA vadovas Josefas Aschbacheris, anot D. Rogozino, pasielgė kaip „paštininkas“. Jis „Roskosmos“ laišką išsiuntinėjo ES narėms. Rusija esą dabar turi laukti, kol visos ES šalys pareikš savo nuomonę. Iki tol TKS „gali mirti natūralia mirtimi“, – pareiškė D. Rogozinas.

Rusijoje per protestus prieš karą Ukrainoje sulaikyta per 170 žmonių

Rusijos policija per šeštadienį vykusius protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą sulaikė daugiau kaip 170 asmenų, pranešė viena nevyriausybinė organizacija.

Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodė, kad per demonstracijas 14-oje Rusijos miestų policija iš viso sulaikė mažiausiai 176 žmones.

Maskvoje dirbantis AFP korespondentas pranešė matęs, kaip smarkiai sningant netoli Kremliaus esančiame Zariadjės parke riaušių policija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių.

Pasak žurnalisto, pareigūnai palydėjo žmones, sėdėjusius ant suoliukų parke ar tiesiog ten stovėjusius, nepaaiškindami sulaikymo priežasčių.

Viena iš sulaikytų moterų laikė baltų tulpių puokštę, o kita kelis kartus šūktelėjo „karui Ukrainoje – ne!“, kol buvo išvedama.

Šeštadienį aktyvistai iš maždaug 30 Rusijos miestų socialiniuose tinkluose paskelbė apie nacionalinio masto sėdimąjį protestą prieš karą, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“.

Organizatoriai savo pareiškimu ragino protestuoti prieš Rusijos “ekonomikos krachą“, taip pat prieš šalies prezidento Vladimiro Putino valdymą. Jie taip pat pareikalavo paleisti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.

„Rusija nusipelno taikos, demokratijos ir klestėjimo“, – pabrėžė demonstracijų organizatoriai.

Antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge AFP stebėjo daugybės žmonių sulaikymą prie miesto teisėkūros asamblėjos. Ten buvo susirinkę apie 40 žmonių, nors lieka neaišku, kiek iš jų atėjo protestuoti.

„Niekas neateis, visi aktyvūs buvo sulaikyti per ankstesnius protestus“, – kalbėjo 30 metų Sergejus Gorelovas, teigęs, kad atvyko norėdamas „pasižiūrėti ir, jei reikės, išreikšti palaikymą“.

„Atėjau tiesiog pastovėti, kažkaip išreikšti savo protestą prieš viską, kas vyksta. Protestuoti aktyviai yra baisu“, – AFP įvykio vietoje sakė 50 metų Galina Sedova.

Išeidami į gatves protestuotojai rizikuoja gauti baudą ar net sulaukti laisvės atėmimo bausmės.

„OVD-Info“ duomenimis, lig šiol Rusijoje per protestus prieš vasario 24-ąją prasidėjusius Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje sulaikyta per 15 tūkst. žmonių.

Balaklioje, Charkivo srityje, Rusijos kariai apšaudė ligoninę

Rusijos kariai apšaudė rajono ligoninę Balaklioje, Charkivo srityje, o apie 70 medikų ir pacientų reikia evakuoti, skelbia „Ukrinform“.

Tai  savo „Telegram“ platformoje pranešė  Poltavos OVA vadovas Olegas Sinegubovas.

„Rusų okupantai smogė Balaklios rajono ligoninei. Pastatas – apgadintas. Reikia nedelsiant evakuoti ligonius ir personalą – apie 70 pacientų ir medicinos personalo. Darome viską, kad tai padarytume ir išgelbėtume žmones“, – sakė pareigūnas.

O. Sinegubovas pabrėžė, kad tai dar vienas karo nusikaltimas prieš civilius Charkivo srityje. Jis priminė, kad Balaklija buvo laikinai okupuota įsibrovėlių, meras išvyko bendradarbiauti su okupantais.

„Rusijos vykdomas civilių gyventojų apšaudymas yra okupantų bandymas apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas užpuolus civilius, – dar vienas ciniškas Rusijos propagandos ir karinės provokacijos melas“, – sakė OBA vadovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmuša Rusijos karių puolimą rytuose

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmuša Rusijos karių puolimą rytuose, praneša „Ukrinform“.

„Pagrindinė intriga kaip visada yra Rytų Ukraina, nes ten priešas bando apsupti mūsų karių grupes – nuo ​​Izyumo į pietus, nuo Volnovachos – į šiaurę... Vakar toks bandymas buvo pietinėje pusėje Volnovachos srityje. Rusijos kariai taip pat bandė stumti Ukrainos karius iš Avdiivkos, Yasynuvatos sričių, bet sustojo, nes patyrė didelių nuostolių. Kalbant apie Izyumą, Rusijos kariai ruošėsi ten puti, bet nelaimingi įvykiai, įvykę į šiaurę nuo Charkivo, pristabdė bandymą“, – sakė A. Arestovičius.

Jis užsiminė, kad rytuose tikimasi įnirtingų kovų, ir teigė, kad po šių kautynių Rusijoje greičiausiai neliks rezervų aktyviems puolimo veiksmams.

Rusijos pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio, rasta mažiausiai 20 kūnų

Rusijos daliniams pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, čia rasta mažiausiai 20 žmonių kūnų. Žuvusieji, vilkėję civiliais rūbais, rasti vienoje gatvėje, šeštadienį pasakojo AFP reporteris. Vieno vyro rankos buvo surištos. Kito žuvusiojo galvoje buvo didelė žaizda.

Vyrų kūnai gulėjo kelių šimtų metrų atstumu gatvėje gyvenamojoje teritorijoje į šiaurės vakarus nuo sostinės esančiame priemiestyje. Dviejų žmonių palaikai rasti šalia dviračių, vieno – prie automobilio.

V. Zelenskis: Rusijos karių pajėgos pasitraukdamos užminuoja teritorijas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino rusų pajėgas užminuojant teritorijas. Šalies šiaurėje Rusijos kariai atsitraukė – „lėtai, tačiau pastebimai“, sakė jis vaizdo žinutėje, praneša agentūra „Reuters“.

Anot prezidento, kai kur kariai išstumiami per mūšius, kai kur traukiasi patys. „Jie užminavo šią teritoriją. Namai užminuoti, įranga užminuota, net lavonai“, - kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak prezidento, daroma viskas, kad teritorija vėl būtų saugi. Namus palikusiems gyventojams jis patarė kol kas negrįžti.

Nepaisant karo, tūkstančiai ukrainiečių grįžta į gimtinę

Nepaisant vykstančio karo, tūkstančiai ukrainiečių iš užsienio grįžta į gimtinę. Vien tik  Lvivo srityje Vakarų Ukrainoje per 24 valandas 19 tūkst. žmonių kirto sieną, šeštadienį feisbuke rašė vietos karinis vadas Maksimas Kozyckis. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų (14 tūkst.).

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną į šalį atvyko 556 000 žmonių. Daugiau kaip 1,3 mln. ukrainiečių per Lvivą paliko Ukrainą, teigė M. Kozyckis.

JT vertinimu, nuo karo pradžios iš Ukrainos į užsienį pabėgi 4,02 mln. žmonių.

Ne visi ukrainiečiai palieka gimtinę. Dalis jų saugios vietos ieško šalies regionuose, kuriuose karo veiksmai nevyksta. Į Lvivą pabėgo 276 000 žmonių, rašė karinis vadas.

Rusija skelbia atakavusi karinį aerodromą Poltavoje

Rusijos karinės pajėgos skelbia atakavusios karinį aerodromą Ukrainos Poltavos srityje. Per ataką sunaikinta kovinių sraigtasparnių ir lėktuvų, šeštadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Be to, centrinėje dalyje esančiame regione esą apšaudytos degalų saugyklos ir ginklų sandėliai.

Netoli Lozovos ir Pavlohrado geležinkelių stočių sunaikinta šarvuočių, amunicijos ir degalų cisternų, sakoma toliau pranešime. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Ukrainos gynybos viceministrė: Kyjivo sritis išlaisvinta nuo Rusijos įsibrovėlių

Kyjivo sritis išlaisvinta nuo Rusijos įsibrovėlių, skelbia „Ukrinform“.

Žinia apie tai savo feisbuke pasidalijo Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar.

„Irpinė, Bucha, Gostomelis ir visas Kyjivo regionas buvo išvaduotas nuo įsibrovėlių“, – rašė ji.

Praėjusią naktį ginkluotosios pajėgos iš Rusijos karių gniaužtų išlaisvino per 30 gyvenviečių.