Ant Kazachstane nukritusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo esančios skylės amerikiečių aviacijos ekspertams reiškia tik viena.

„Dideliame plote išsidėstę šrapnelių pažeidimai ir daiktiniai įrodymai katastrofos vietoje aiškiai rodo, kad į šį orlaivį pataikė priešlėktuvinis ginklas“, – aiškino buvęs JAV karinių oro pajėgų tyrėjas Alanas Diehlas.

Rusija teigė, kad dėl didelio rūko lėktuvas buvo priverstas nukrypti nuo planuoto kelionės tikslo Grozne ir bandyti nusileisti Kazachstane, kur jis sudužo esą dėl susidūrimo su paukščių būriu. Ukrainos ekspertai tvirtina, kad tuo metu, reaguodama į Ukrainos dronų ataką virš Grozno, veikė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

„Jis vyko į Grozną. Tuo metu ar prieš tai vietovę atakavo dronai. Radarai buvo sutrikdyti, todėl įgulai buvo sunku nusileisti. Pagal visus duomenis, į juos pataikė raketa. Taigi mes žinome, kas įvyko. Turime atidžiai išnagrinėti, kodėl tai įvyko ir, svarbiausia, kaip užkirsti kelią, kad tai nepasikartotų“, – kalbėjo buvęs JAV karinių oro pajėgų tyrėjas.

EPA-ELTA nuotr.

Gerus ryšius su vyriausybe turinti Azerbaidžano naujienų svetainė skelbia, kad lėktuvą, artėjantį prie Grozno, apšaudė Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema „Pantsir-S“. Tą patį tvirtina ir Rusijos karybos ekspertai.

„Tai, kas vyko Rusijos teritorijoje, Čečėnijoje, kai ten skrido lėktuvas, rodo galimą oro gynybos sistemos „Pantsir-S1“ ataką, nes tuo metu ten skraidė ukrainiečių bepiločiai. Yra tuo metu nufilmuotas įrašas, žinoma, plius minus su tam tikru laiko atsilikimu. Yra ir nuotraukų, kuriose užfiksuoti būtent „Pantsir“ elementai“, – šnekėjo Rusijos karybos ekspertas Janas Matvejevas.

Rusijos valstybinės aviacijos agentūros vadovas pareiškė, kad kai bandė leistis Azerbaidžano lėktuvas, oro erdvė virš Grozno esą buvo uždaryta.

„Tuo metu Ukrainos koviniai bepiločiai orlaiviai vykdė teroristinius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą Grozno ir Vladikaukazo miestuose. Dėl to Grozno oro uosto teritorijoje buvo įvestas planas Kilimas, pagal kurį visi orlaiviai turėjo nedelsiant išskristi iš nurodytos teritorijos“, – nurodė Rusijos federalinės oro transporto agentūros vadovas Dmitrij Jadrov.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Čečėnijos saugumo tarybos vadovas prieš tai pareiškė, kad oro gynyba numušė regioną atakavusius dronus. Ekspertams kilo klausimas, kodėl po to, kai lėktuvui buvo smogta, pilotai nusprendė skristi šimtus kilometrų į rytus per Kaspijos jūrą, užuot bandę nusileisti artimesniame Rusijos oro uoste.

„Man išlieka didelis klausimas, kodėl įgula nusprendė skristi virš jūros, kai lėktuvas buvo aiškiai pažeistas, o ne nusileisti kur nors Rusijoje, nebūtinai ten, Grozne. Rusijos pietuose yra daug oro uostų, bet galbūt jie dėl kažko susitarė, galbūt techniškai kažkas neleido jiems daryti tam tikro posūkio, pasirinkti tam tikro kurso“, – nurodė Rusijos karybos ekspertas.

Azerbaidžano keleivinis lėktuvas skrido iš Baku į Grozną, jame buvo 67 žmonės, įskaitant penkių narių įgulą, per katastrofą žuvo 38. Kazachstano ir Azerbaidžano oro linijos kol kas sustabdė skrydžius į daugelį Rusijos miestų. Tuo metu Azerbaidžano parlamento narys Rasimas Musabekovas pareiškė, kad Rusija turėtų atsiprašyti. Jis priminė, kad 2020-aisiais, kai Azerbaidžanas numušė Rusijos sraigtasparnį virš Armėnijos, Baku atsiprašė ir pažadėjo nubausti kaltininkus.

Pasak parlamentaro, tie, kurie tai padarė, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, be to, turi būti sumokėtos kompensacijos dėl žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų. Jei to nebus, santykiai esą persikels į kitą plotmę.