53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Kronizmą ir korupciją aukščiausiuose Maltos politikos ir verslo sluoksniuose atskleidusios žurnalistės nužudymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, privertusius atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą (Džozefą Muskatą).   

Trijų teisėjų komisija savo 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad nors nerado įrodymų, jog vyriausybė prisidėjo prie nužudymo, J. Muscatas ir visas buvęs jo ministrų kabinetas turėtų būti laikomi atsakingais.

„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už nužudymą“, – rašoma ataskaitoje, kuriai parengti prireikė beveik dvejų metų.

„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, atsiradusią aukščiausiuose administracijos sluoksniuose,.. kurios čiuptuvai pasiekė kitas institucijas, tokias kaip policija ir priežiūros institucijos, ir nulėmė teisės viršenybės griūtį“, – rašoma ataskaitoje, kurią ketvirtadienį citavo laikraštis „Times of Malta“.   

D. Caruana Galizia vadinta „vieno asmens „WikiLeaks“.

Aukštų pareigūnų korupciją tyrusi tinklaraštininkė prisidėjo prie vadinamųjų Panamos popierių nutekinimo 2016 metais.

D. Caruanos Galizios šeima sakė, kad komisijos išvados patvirtina jų įsitikinimą, kad „jos nužudymą nulėmė teisės viršenybės griūtis ir nebaudžiamumas, užtikrintas valstybės korupcijos tinklui, kurį ji tyrė“.

„Viliamės, kad šios išvados sudarys sąlygas Maltoje atkurti teisės viršenybę, užtikrinti veiksmingą žurnalistų apsaugą ir padaryti galą nebaudžiamumui, kuriuo vis dar mėgaujasi korumpuoti pareigūnai“, – sakė žurnalistės artimieji.