Tas vyras buvo sulaikytas vėlyvą antradienį bulgarų pareigūnų prašymu, per spaudos konferenciją sakė Bulgarijos vidaus reikalų ministras Mladenas Marinovas.

Bulgarų generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas patvirtino, kad Vokietijoje buvo sulaikytas 20-metis Bulgarijos pilietis Severinas Krasimirovas, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Vokiečių pareigūnai patvirtino, kad netoli Hamburgo esančiame Štadės mieste buvo sulaikytas 20 metų vaikinas dėl įtarimų išžaginus ir nužudžius V. Marinovą.

M. Marinovas sakė, kad tyrėjai ant V. Marinovos kūno ir drabužių rado įtariamo žudiko DNR pėdsakų.

„Turime pakankamai įrodymų, siejančių šį asmenį su nusikaltimo vieta“, – trečiadienį sakė vidaus reikalų ministras. Pasak jo, Rusės miesto gyventojas S. Krasimirovas buvo patekęs į pareigūnų akiratį dėl metalo laužo vagystės.

Šalies generalinis prokuroras savo ruožtu sakė, kad minėtas vaikinas buvo ieškomas dėl dar vieno išžaginimo ir nužudymo.

„Šiuo metu nemanome, kad nužudymas yra susijęs su“ V. Marinovos darbu, sakė S. Cacarovas.

„Tačiau tęsiame visų hipotezių tyrimą, – teigė jis. – Įrodymai, kuriuos šiuo metu turime, verčia mus manyti, kad tai buvo spontaniška ataka siekiant seksualiai išnaudoti auką.“

Politiškai motyvuota?

Nedideliame privačiame Rusės televizijos kanale TVN pokalbių laidą apie aktualijas vedusios 30-metės V. Marinovos kūnas buvo aptiktas šeštadienį. Žiaurus nusikaltimas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo. Būta spėlionių, kad moters nužudymas sietinas su jos darbu.

Rugsėjo 30 dieną per jos laidą buvo parodyti interviu su dviem tiriamosios žurnalistikos atstovais iš Bulgarijos ir Rumunijos, kurie tyrė įtariamą korupciją.

V. Marinova yra jau trečias per pastaruosius 12 mėnesių Europoje nužudytas žurnalistas. Vasario mėnesį Slovakijoje buvo nužudytas Janas Kuciakas, o praėjusių metų spalį Maltoje – Daphne Caruana Galizia (Dafnė Karuana Galicija).

Tačiau Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas (Boikas Borisovas) užsipuolė tarptautines institucijas ir teisių gynimo grupes, suskubusias priskirti V. Marinovos nužudymui politinį motyvą.

„Per vos tris dienas perskaičiau siaubingų dalykų apie Bulgariją. Nė vienas jų nėra teisingas, – sakė jis spaudos konferencijoje. – Mes, kaip šalis, nenusipelnėme būti taip šmeižiami,.. kai visi stengiasi (išaiškinti šį nusikaltimą) ne 100, bet 1 000 procentų.“

Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) buvo tarp pirmųjų, įtarusių politinį motyvą.

„Sukrėstas siaubingo Viktorijos Marinovos nužudymo. Dar viena drąsi žurnalistė krito kovoje už tiesą ir kovoje su korupcija“, – sekmadienį, netrukus po naujienų apie žurnalistės nužudymą pasirodymo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO nurodė, kad „atakos prieš žurnalistus griauna pagrindinę žmogaus teisę į raiškos laisvę ir jos padarinius spaudos laisvę bei galimybes laisvai gauti informaciją“.

Kalbant apie spaudos laisvę, Bulgarija yra laikoma atsiliekančia ES nare. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) sudarytame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Bulgarija užima 111 vietą tarp 180 šalių.

RSF nurodo, kad dėl išsikerojusios korupcijos, neaiškių žiniasklaidos savininkų ir įtariamo slapto žurnalistų, politikų bei oligarchų susimokymo objektyvi žiniasklaida Bulgarijoje nuolat susiduria su kliūtimis.

Budėjimai su žvakutėmis

Bulgarijoje įsikūrusi Europos žurnalistų asociacija nurodė, kad mažų regioninių ir vietos žiniasklaidos priemonių reporteriai patiria ypač didelį spaudimą ir net sulaukia vietos verslininkų bei politikų grasinimų, tad dažnai būna priversti cenzūruoti patys save.

Tačiau virtinė Bulgarijos ekspertų skeptiškai vertino politinį V. Marinovos nužudymo motyvą ir atkreipė dėmesį, kad ji nedirbo tiriamosios žurnalistikos srityje, o jos nužudymo būdas nedera prie tokio scenarijaus.

Bulgarijoje taip pat paplitęs smurtas prieš moteris. Bulgarijos Helsinkio komitetas nurodo, kad šiemet šalyje jau buvo nužudyta 19 moterų.

Keli šimtai žmonių – daugelis su ašaromis akyse – pirmadienį dalyvavo nužudytos žurnalistės pagerbimo ceremonijoje Rusėje, per kurią degino žvakutes ir dėjo gėles prie V. Marinovos portreto. Panaši ceremonija buvo surengta sostinėje Sofijoje.