Sezoną pradėję pergale Lietuvos Supertaurės rungtynėse, marijampoliečiai rugsėjo 29 d. Utenoje vykusioje finalinėje Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro dvikovoje 4:0 sutriuškino Gargždų "Bangą", o A.Jankauskas į viršų iškėlė dar vieną trofėjų. Kova dėl trečiosios – Lietuvos čempionų taurės vyks iki lapkričio pabaigos. Tačiau jau per artimiausias kelias savaites gali paaiškėti, ar šioje kovoje "Sūduva" sulauks rimtesnio pasipriešinimo.

Lietuvos čempionate pirmaujanti Marijampolės "Sūduva" spalio 15 d. Vilniuje LFF stadione susitiko su trečią vietą turnyrinėje lentelėje užimančia sostinės "Riterių" ekipa, o spalio 20 d. ten pat susigrums su pagrindiniais konkurentais – susigrąžinti čempionų titulą siekiančiais Vilniaus "Žalgirio" futbolininkais. Paskutinis A lygos ketvirtojo rato akordas nuskambės spalio 26 d., kai "Sūduva" ir "Žalgiris" susitiks Marijampolėje. Jei žalgiriečiai per artimiausias dvejas rungtynes nesugebės atimti taškų iš "Sūduvos", tikėtina, kad penktasis A lygos ratas taps tik formalumu trečio iš eilės Lietuvos čempionų titulo siekiančiai Marijampolės komandai.

Tiesa, buvęs ilgametis "Žalgirio" žaidėjas, dabartinis "Sūduvos" kapitonas A.Jankauskas užbėgti įvykiams už akių nėra linkęs.

"Dabar turime čempionate šiokią tokią persvarą, bet ji yra labai slidi. Vienas pralaimėjimas prieš "Žalgirį" ją nubrauktų ir visa kova prasidėtų iš naujo. Mes tikrai nesitikime lengvos sezono pabaigos, atvirkščiai – ruošiamės sunkiam ir sekinančiam sezono finišui. Juo labiau kad po rinktinės rungtynėms skirtos pauzės futbolininkams nėra lengva grįžti į komandą, jaučiasi ir nuovargis. Tačiau mūsų ekipoje yra pakankamai žaidėjų, galinčių užkamšyti spragas. Jei tektų žaisti be keitimų, vargu ar atlaikytume tokį ritmą, kai tenka rungtyniauti kas trečią ar ketvirtą dieną, bet dabar mes turime dvi lygiavertes sudėtis, tad treneris gali laisvai manevruoti ir rinktis geriausiai rungtynėms pasirengusius žaidėjus", – "Vilniaus dienai" sakė A.Jankauskas.

– Nuo 2010 iki 2016 m. titulus Lietuvoje rinkotės su Vilniaus "Žalgiriu", o per pastaruosius kelerius metus su "Sūduva" tapote pagrindiniais žalgiriečių varžovais. Kokius jausmus jums kelia akistatos su "Žalgiriu"?

– Neslėpsiu, iš pradžių tikrai "Žalgiris" man buvo stiprus dirgiklis, pirmais ir antrais metais "Sūduvoje" dar jaučiau norą įrodyti Vilniaus komandos vadovams, treneriams, kad galiu žaisti, galiu būti naudingas komandai, kad gal kiek per anksti jie mane nurašė. Bet dabar "Sūduvoje" esu jau ketvirtus metus ir tas žalias ir baltas dirgiklis nebėra toks ryškus. Iš tiesų "Žalgiris" turi vietą mano širdyje, ir to jau niekas nepakeis, bet jokios priešpriešos ar sentimentų šiai komandai nebejaučiu.

"Žalgiris" turi vietą mano širdyje, ir to jau niekas nepakeis, bet jokios priešpriešos ar sentimentų šiai komandai nebejaučiu.

– Regis, jūsų asmeninė evoliucija sutapo ir su pačios "Sūduvos" nueitu keliu: nuo pretendentų į "Žalgirio" užimtą sostą iki vienvaldžių Lietuvos futbolo flagmanų. Kas nulėmė tokią komandos transformaciją?

– Manau, kad mūsų sėkmė susijusi su vyriausiuoju treneriu Vladimiru Čeburinu ir protinga komandos komplektacija. 2016 m. mes dar tik ieškojome savo veido, savo žaidimo stiliaus, identiteto. O 2017 m. vasarą labai sėkmingai pasirodėme UEFA Europos lygos atrankos varžybose, po to ant galingos emocinės bangos A lygos čempionate pavijome ir pralenkėme čempionų titulą gynusį "Žalgirį". Tai pakeitė "Sūduvos" klubo mentalitetą. Ne tik futbolininkai ir treneriai, bet ir vadovai, darbuotojai patikėjo, kad esame geriausi ir stipriausi. O pastarieji keleri metai rodo, kad mūsų komanda subrendo pergalėms.

– 2017 m. "Sūduvos" žygio Europos lygos varžybose galėjo ir nebūti, jei ne jūsų įvartis į Soligorsko "Šachtioro" vartus, jau per teisėjo pridėtą laiką lėmęs "Sūduvos" pergalę ir patekimą į antrą etapą. Ar dažnai prisimenate tas rungtynes?

– Nenoriu kabinti sau visų laurų, bet taip, tai buvo ypatingos svarbos rungtynės. Tikėtina, kad jei tą sezoną būtume iš Europos lygos varžybų iškritę pirmame etape, tokios "Sūduvos", kokia yra dabar, mes tikrai neturėtume. Mums tai buvo labai svarbus žingsnis, savotiškas lūžis, po kurio patikėjome, kad galime kovoti dėl aukščiausių vietų. Man asmeniškai tai yra vienas įsimintiniausių ir svarbiausių karjeros įvarčių. Esu kažką panašaus padaręs ir su Vilniaus "Vėtra", bet "Sūduvoje" to įvarčio efektas buvo keleriopai didesnis. Su žaidėjais iki šiol pajuokaujame, kad tuo vienu įvarčiu ne tik išgelbėjau komandą, bet ir pakeičiau visą Lietuvos futbolo hierarchiją.

– Nuo 2017 m. kiekvieną vasarą Europos turnyruose sužaidžiate po 8 rungtynes. Bet šiais metais tų rungtynių galėjo būti ir dar daugiau?

– Iš tiesų, mintimis dažnai grįžtu į paskutines Europos lygos atrankos varžybų rungtynes su Budapešto "Ferencvaros" ekipa. Vis galvoju, kad galėjome, privalėjome sužaisti geriau. Vis dėlto įmušėme net du įvarčius išvykoje, bet tos persvaros neišsaugojome ir pralaimėjome 2:4. Dėl to labai apmaudu. Aišku, smagu, kad mes trečius metus iš eilės pasiekėme paskutinį Europos lygos atrankos varžybų etapą. Bet prie gero priprantama, tad šiais metais norėjome eiti dar toliau ir tapti pirma Lietuvos futbolo komanda, patekusia į Europos lygos grupių varžybas.

– Prieš kelias savaites atšventėte 37-ą gimtadienį, o po kelių dienų į viršų kėlėte LFF taurę, stabiliai žaidžiate A lygoje, esate kviečiamas ir į Lietuvos nacionalinę rinktinę. Iš kur tiek jėgų ir energijos?

– Man tie bėgantys metai nėra labai malonūs. Kažkaip net ir nesinori švęsti ar minėti tų gimtadienių. Komandos draugai mane jau vadina senuku, bet aš širdyje dar nesijaučiu senas ir tikrai ne 37 metų. Apskritai jaučiuosi labai gerai, turiu noro žaisti futbolą, turiu ir fizinių jėgų, svarbiausia, kad tik sveikata nenuviltų, traumos neužpultų. O būtent šį sezoną kilo tam tikrų problemėlių, tenka žaisti ir kenčiant skausmą, vartojant vaistus. Tai tikrai nedžiugina. Tačiau tikiu, kad visos problemos išsispręs ir galėsiu mėgautis futbolu.

– Rugsėjo 29 d. "Sūduva" LFF Taurės finale 4:0 įveikė Gargždų "Bangą". Ką jums reiškia ši taurė?

– Kiekvienas trofėjus labai svarbus. Tai klubo istorijos dalis, garbingas įrašas futbolininkų biografijose. Mes juk ne šiaip žaidžiame futbolą, o siekiame laimėti, iškovoti trofėjus, įsirašyti į istoriją. "Sūduva" paskutinį kartą LFF taurę laimėjo 2009 m., tad mūsų komandai ji nebuvo tapusi kasdienybe, jos norėjo ir vadovai, ir treneriai, ir žaidėjai. Man asmeniškai tai jau penkta taurė, bet tikrai negaliu pasakyti, kad ji man nereikšminga ar nereikalinga. Keturis kartus LFF taurės finale laimėjau su "Žalgiriu", bet su "Sūduva" tai buvo pirma tokia pergalė. Ir tikrai labai smagi.

– Ar LFF taurės finalas nebuvo per lengvas jūsų komandai?

– Nesinori nuvertinti "Bangos" sakant, kad rungtynės buvo lengvos. Mums su visais varžovais tenka kovoti, nes niekas baltos vėliavos nekelia ir be kovos nepasiduoda. Aišku, jei taurės turnyro finale būtų tekę žaisti su "Žalgiriu", "Riteriais" ar "Kauno Žalgiriu", tos įtampos ir intrigos būtų buvę daugiau, o dabar mes žinojome, kad esame pajėgesnė ir visais atžvilgiais pranašesnė komanda, tik reikėjo tai įrodyti aikštėje. "Banga" žaidė kovingai, neleido mums laisvai jaustis aikštėje. Sakyčiau, kad tik po antro įvarčio tapo aišku, kad taurė nuo mūsų nepabėgs. Tiesa, Andro Švrljugos raudona kortelė šiek tiek pakoregavo rungtynių eigą, bet pabaigoje mes viską sudėliojome į savo vietas. Nors, jei atvirai, tai tikrai negaliu pasakyti, kad aikštėje atidavėme visas jėgas. Manau, kad, jei būtų reikėję, būtume galėję įjungti ir aukštesnę pavarą. Bet neprireikė.

– Kaip manote, ar "Sūduva" gali dar aukščiau pakelti savo pasiekimų kartelę?

– Po praeitų metų atrodė, kad tokio puikaus sezono pakartoti nepavyks. Bet šiais metais mes turime Supertaurę ir LFF taurę, Europos lygoje vėl pasiekėme paskutinį atrankos etapą ir dar galime iškovoti A lygos nugalėtojų taurę. Tad kartelę dar galime pakylėti į viršų. O ar gali būti dar geriau? Manau, kad gali, ir mes tikrai turime potencialo kelti dar ambicingesnius tikslus. Juo labiau kad dabar apie "Sūduvą" žino ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tad komanda gali pasikviesti aukštesnio lygio žaidėjus, o tai tik dar labiau padidina mūsų galimybes ateityje pasiekti geresnius rezultatus.