LNK žurnalistai apie neįtikėtinus pasiekimus kalbėjosi su ilgų nuotolių bėgiku Aidu Ardzijausku.

–  Kaip gimė idėja? 

– Norėjau save išbandyti ir savo pavyzdžiu parodyti, kad galima padaryti daug. Aišku, vien noro neužtenka – reikia ir kūną paruošti, ir psichologiškai pasirengti. Bet, jei dedi pastangas, pasiekti tikslų tikrai įmanoma.

– Kaip ruošėtės tokiems iššūkiams?

– Gyvenau maždaug 2 km nuo Kauno marių ir tai tapo pirmuoju iššūkiu. Iš pradžių tai atrodė didžiulis pasiekimas, bet laikui bėgant tie kilometrai tik augo. Ruoštis sudėtinga, nes reikia suderinti laiką: arba dirbi, arba skiri laiko šeimai, arba sportuoji. Bėgimas nėra vien tik bėgimas – reikia ir psichologinio pasiruošimo, skaityti literatūrą, atlikti tempimo pratimus, stiprinti kūną.

– Ar galva yra svarbiausias veiksnys?

– Tikrai taip. Pavyzdžiui, Amerikoje man buvo plyšusi sausgyslė, bet nesustojau, nors labai skaudėjo. Skambinau draugams, pasakiau, kad skauda pėdą, o ji visa mėlyna. Jie tiesiog atsakė: „Ko tu tikėjaisi? Nubėgai jau 4,6 tūkst. km.“ Buvo likusios 5–6 dienos ir baigiau bėgti, nors skausmas buvo didžiulis. Grįžęs į Lietuvą nuėjau pas medikus, kurie pasakė, kad jau per vėlu ką nors keisti, bet viskas susitvarkė savaime.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kiek laiko užtruko perbėgti visą Ameriką?

– 64 dienos be poilsio dienų. Startuodavau 2 val. nakties, bėgdavau per naktį, o dieną miegodavau. Dėl laiko zonų skirtumo viskas maišėsi galvoje, todėl stengdavausi prisitaikyti. Po poros savaičių kūnas priprato, bet pradžia buvo labai sunki.

– Kiek laiko truko jūsų bėgimas aplink Žemę?

– 14 mėnesių, per kuriuos turėjau 4 poilsio dienas. Kasdien bėgdavau po 69,8 km.

Psichologinis pasirengimas yra itin svarbus – jei pradėsi skaičiuoti, kiek dar liko nubėgti, arba kiek jau nubėgai, pasidarys labai sunku.

– Reikia paminėti, kad tai vyko pandemijos metu, todėl fiziškai nebėgote aplink Žemę, bet rinkote kilometrus Lietuvoje.

– Taip, rinkau kilometrus Lietuvoje, Italijoje, Danijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Naudojau virtualų žemėlapį, kuris tiksliai rodė, kur turėčiau būti pagal nubėgtus kilometrus. Amerikos maršrutą bėgau Kaune, tačiau Čikagos bėgimo klubas mane palaikė ir tuo pačiu metu bėgo suplanuotą trasą JAV.

– Kaip pandemija paveikė jūsų planus?

– Pandemija sugriovė pirminį planą bėgti fiziškai aplink Žemę. Turėjau startuoti 2020 metų gegužę, tačiau kovą buvo paskelbta pandemija. Tuo metu galvojau: „Jei ne dabar, tai kada?“ Po tiek metų pasiruošimo negalėjau tiesiog sustoti.

– Ką galvojate, kai bėgate?

– Galvoju apie viską: kaip statyti koją, ką reikės valgyti, kokias procedūras atlikti. Psichologinis pasirengimas yra itin svarbus – jei pradėsi skaičiuoti, kiek dar liko nubėgti, arba kiek jau nubėgai, pasidarys labai sunku. Pavyzdžiui, likus savaitei iki finišo už Dakaro trasos, buvo spaudimas iš žurnalistų ir aplinkinių. Šešios paskutinės dienos buvo tikras iššūkis, bet privalėjau finišuoti laiku, nes buvo susirinkę žmonių ir visi laukė. Tuomet tiesiog verčiausi per galvą, kad pasiekčiau tikslą.