Plačiau šia tema pakomentavo akušerė-ginekologė Goda Jievaltienė.

– Kada paprastai prasideda menopauzė?

– Statistika sako, kad menopauzė dažniausiai prasideda 45–55 metų. Lietuvoje vidurkis yra 51 metai.

– Nuo ko tai priklauso?

– Priklauso nuo moters prigimties, kiek ji turi kiaušidėse folikulų. Kuo jų daugiau, tuo ilgiau truks jos fertilusis amžius iki menopauzės.

– Kokie simptomai rodo, kad jau prasidėjo menopauzė?

– Simptomai skirstomi į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius. Ankstyvieji yra vazomotoriniai simptomai: karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, karščio bangos. Taip pat psichologiniai simptomai – depresija, nuotaikų kaita bei lytinio gyvenimo simptomai, kai mažėja potraukis.

– Kuris slenkstis yra baisesnis – fizinis ar psichologinis?

– Priklauso nuo žmogaus požiūrio ir gyvenimo būdo. Mano išvardyti simptomai vargina maždaug 7 iš 10 moterų, tai pakankamai dažni.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kiek laiko trunka pereinamasis laikotarpis?

– Gali trukti įvairiai – nuo 4,5 iki 5,5 metų, o sunkesniais atvejais net iki 7,5 metų.

– Kaip tai valdyti? Gal yra kokių nors technikų, o gal be vaistų nelabai apsieinama?

– Visų pirma, auksinis standartas yra vaistai – menopauzės hormonų terapija, kurią skiriame gydyti vazomotorinius simptomus. Tai yra estrogenai–progestagenai, progestagenai–estrogenai arba selektyviai veikiantys estrogenai. Tačiau šią terapiją galime taikyti ne visoms. Yra tam tikrų medicininių būklių, kai terapijos negalima taikyti: giliųjų venų trombozė, tromboembolija, insultas, infarktas, nekoreguojama hipertenzija, krūties ar endometriumo (gimdos gleivinės) vėžys bei sunkios kepenų ligos. Kita vertus, dažna moteris nenori menopauzės hormonų terapijos, nes yra mitas, kad hormonai kenkia. Turime ir alternatyvių priemonių – antidepresantai, antitraukuliniai vaistai.

LNK stop kadras.

– Egzistuoja tezė, kad seksualinis gyvenimas po 50-ies yra mažiau reikalingas ir mažiau malonus. Tai mitas ar tiesa?

– Manau, kad tai mitas, nes apklausus daugiau kaip 3 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių pastebėta, kad aktyvų lytinį gyvenimą turintys žmonės mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jiems rečiau diagnozuojamas vėžys. Tačiau tai nereiškia, kad lytinis gyvenimas yra šių ligų profilaktika. Pastebėta, kad aktyvų lytinį gyvenimą turinčių žmonių pažintinės funkcijos yra geresnės: orientacija erdvėje, koncentracija. Taigi išvadas darykime patys.

– Ar yra dar kažkokių dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti?

– Reikėtų laikytis geros medicininės praktikos principų: subalansuota mityba – maistas, pagrįstas augalinės kilmės produktais, taip pat fizinis aktyvumas – 150 minučių vidutinio fizinio krūvio per savaitę, tai yra 30 minučių 5 dienas per savaitę. Fizinio krūvio intensyvumą galima nustatyti pagal kalbos testą: jei žmogus, atlikdamas fizinius pratimus, eidamas ar bėgdamas, gali dainuoti, tai lengvas fizinis krūvis. Jei nebegali kalbėti, tai jau sunkus fizinis krūvis.