- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klausimai tėvams kelia juoką, antri – gali baigtis ir rimtomis bėdomis. Apie tai LNK reportaže pasakojo MO muziejaus komunikacijos vadovė Agnė Vidugirytė.
– Kitą savaitę pas jus startuoja ne tik užsiėmimai, tačiau jau galima pamatyti ir parodą. Kas parodoje?
– Didžiąją MO muziejaus parodą galima pamatyti jau daugiau negu mėnesį. Tai yra paroda, kuri apima visų trijų Baltijos valstybių meno kūrinius, kuriuose vaizduojama seksualumo kultūra, lyčių vaidmenys, intymumas, troškimai, fantazijos, kalbama apie tai, kaip šis vaizdavimas keitėsi arba koks jis išliko nuo pat 7-ojo dešimtmečio.
Apimamas tikrai platus įvairių darbų spektras, tai greičiausiai yra pirmoji tokio masto paroda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl apie tai kalbate, kodėl manote, kad per meną reikėtų žmonėms parodyti tą temą, kodėl ją reikia akcentuoti?
– Man atrodo, kad menas apskritai yra puiki priemonė, kuria galima konstruktyviai kalbėtis temomis, kurios sulaukia visuomenėje ir susipriešinimo, ir ne tokių konstruktyvių diskusijų. Muziejus yra tarsi saugi erdvė tam dialogui. Matydami, kiek yra susipriešinimo, tiek lyčių lygybės, tiek nepilnamečių apsaugos įstatymo, tiek tos pačios lyties porų santykių įteisinimo klausimais, suprantame, kad tai yra labai aštrios temos visuomenėje.
Tikrai norisi šitą svarbų dialogą perkelti į muziejaus erdvę, suteikti galimybę pasišnekėti konstruktyviai, o ne tik agresyviuose „Facebook“ komentaruose.
– Minėjote, kad paroda veikia ne pirmą savaitę. Kaip reaguoja čia atvykę lankytojai?
– Lankytojai reaguoja labai pozityviai. Nuo pat pirmo atidarymo savaitgalį sulaukėme didžiulio žmonių srauto. Kas yra įdomu: labai gerų atsiliepimų sulaukėme iš vyresnio amžiaus lankytojų, nes jie šituose darbuose, kurie yra nuo 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų, gerai atpažįsta tai, kas jų jaunystėje ir buvo tie dalykai, kurie tarsi buvo ištrinti iš viešosios erdvės, tačiau tikrai egzistavo privačiuose ratuose, kiekvieno žmogaus gyvenime. Suveikia ir nostalgijos, ir praeities refleksijos argumentas, labai džiugu matyti vyresnio amžiaus žmones.
– Šioje erdvėje, MO muziejuje, tai ne tik paveikslai. Apie lytiškumą ir jo ugdymą kalba ir įvairūs kiti eksponatai.
– Taip, kalbame labai plačiai. Pasitelkiamos įvairios meno formos, turime ir instaliacijų, ir skulptūrų, ir tapybos darbų, ir fotografijų.
Pirmiausia tai pats žodynas būna komplikuotas, nejaukiai jaučiamės tardami.
Tai yra 300 kūrinių iš skirtingų laikotarpių, įvairių Baltijos šalių menininkų. Šita tema mums labai svarbi, o paroda leido pagalvoti, ką dar galime padaryti, kad šia tema kalbėtume konstruktyviai. Taip atsirado poreikis pasikviesti Akvilę Giniotą, surengti lytiškumo ugdymo susitikimus, pokalbius su ja.
Pokalbis tęsiamas su Vilniaus universiteto doktorante, lytiškumo ugdymo specialiste, „Ne kopūstų vaikai“ įkūrėja Akvile Giniota.
– Parodoje matau užrašą, kuris skelbia „šito pas mus nėra“. Tikriausiai žmogus vis dar taip sako, kiek suprantu tai atkeliavo iš Sovietų sąjungos, bet dabar yra šiek tiek kitaip?
– Dabar yra šiek tiek kitaip, tiesa. Ne tiek daug vengiama kalbėti šiomis temomis, bet tėvai, globėjai ar mokytojai neretai nori daugiau kalbėti šiomis temomis, bet nežino kaip.
– Ko mokysite tuos žmones, kurie ateis į paskaitas ir klausysis jūsų? Ar galite bent šiek tiek išduoti, ką čia galima išgirsti?
– Su lytiškumo ugdymo mažai yra paslapčių, ypač žmonėms, kurie lankosi tokio pobūdžio paskaitose, šiomis dienomis jų tikrai netrūksta. Kalbėsiu daugiausiai apie tai, kodėl patiriame įtampą namie, visuomenėje, pasidalinsiu įvairiausiais patarimais kaip šioje temoje jaustis patogiai. Padėsiu suprasti, kokio amžiaus vaikams kas yra įdomu, pagelbėsiu pasaulį pamatyti per vaikų, ne tik suaugusiųjų, akis.
– Kas sudėtingiausia vyresnio amžiaus žmonėms, kai kalbame apie lytiškumo ugdymą? Ar tai būtent žinių perdavimas savo atžalai?
– Pirmiausia tai pats žodynas būna komplikuotas, nejaukiai jaučiamės tardami. Kai galvojame kažką papasakoti jauniems žmonėms, kad jiems nebūtų „taip, kaip man, aš mažai visko žinojau“, bet tada supranta, kad nežino, ką pasakyti. Pas mus tiek šito trūksta, kad neturime minčių kaip pagarbiai, etiškai, susiejant su bendražmogiškomis vertybėmis kalbėti šia tema.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė74
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...