- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kinta: pastebima, kad pabaigę psichologijos studijas jaunuoliai ieško darbo kitoje srityje.
Trūkstamų specialistų sąrašą jau pildo ir psichologai. Pastebima, kad vis mažiau studentų renkasi šią kryptį. Tam įtakos turi ne tik sudėtingi brandos egzaminai, bet ir baimė, kad pabaigus mokslus nepavyks rasti darbo.
Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė patvirtino, kad, pagal turimus duomenis, psichologų trūkumas – išties juntamas.
„2022 m. Užimtumo tarnyboje įregistruoti 426 asmenys, ieškantys darbo pagal profesijų pogrupiui „2634 – Psichologai“ priklausančias profesijas. Laisvų darbo vietų tokiems specialistams įregistruota 646. Per sausio–vasario mėnesius bedarbių, ieškančių psichologo darbo, įregistruota 51, laisvų darbo vietų –136. Akivaizdu, kad jų paklausa darbo rinkoje didelė ir juntamas šios srities specialistų trūkumas“, – teigė I. Vegytė.
Socialinis psichologas-lektorius Edvardas Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad dalis studentų, pabaigusių studijas, renkasi kitą, ne psichologo, kelią.
Visuomenei tai nežada nieko gera.
„Mano nuomone, psichologų trūksta, nes yra daug įsteigtų etatų, pavyzdžiui, mokyklose, sveikatos įstaigose, teismuose, kariuomenėje ir kitur, bet nėra tiek parengiama specialistų. Konsultuoti psichologas gali tik turėdamas magistro laipsnį, o studijas užbaigia gal koks šimtas žmonių, spėju, kasmet, o tai – dešimtis kartų mažiau, nei yra realus poreikis. O po švietimo reformos, kai dėl privalomų egzaminų į universitetus netrukus apskritai mažai kas stos, akivaizdu, kad būsimi studentai rinksis tik pačias paklausiausias specialybes, tad tas stygius bus juntamas dar skaudžiau“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Anot jo, darbo rinkoje psichologų stygius akivaizdus ir jis didės visose srityse, o tai netolimoje ateityje atneš neigiamų padarinių.
„Visuomenei tai nežada nieko gera, veikiausiai tolygiai didės psichinių susirgimų skaičius, ir visuomenė darysis vis mažiau darni, produktyvi. Jau ir dabar yra sunku susikalbėti ar rasti adekvatų pašnekovą, o ateityje prašviesėjimo nematau. Aišku, yra dalis žmonių, kurie savarankiškai rūpinasi savo psichine sveikata, daug skaito, tyrinėja įvairias saviugdos praktikas, bet to, mano nuomone, negana, nes visada pasitaiko atvejų, kai prireikia išorinio vedlio iš dvasios sutemų“, – tikino socialinis psichologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
Vilniuje girtas „Volkswagen...
-
Sutarčių su „Rheinmetall...
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Kaip ugdyti vaikų savivertę?Save žeminantys, nuvertinantys ir menkinantys žodžiai iš vaikų lūpų nuskamba dažnai. Anot vaiko teisių gynėjų, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas jauną, bet savo jėgomis abejojantį žmogų lydi kone kiekviename žingsnyje. Tad suaugusi...
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė75Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimaiKad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybęVaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...