- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Karo psichologas kapitonas Andrius Jurgaitis dalijasi patarimais, kaip palengvinti savo emocinę būklę, kai Ukrainoje vyksta karas.
„Šiuo metu, kai informacijos yra labai daug, matome daug karo vaizdų, kurie sukrečia emociškai ir būna sunku suprasti, kad tokie žiaurumai vyksta mums broliškoje šalyje, mums labai svarbu žinoti, kaip galėtume sau padėti ir nusiraminti. Siūlome pasinaudoti šiais karo psichologo kpt. A. Jurgaičio patarimais“, – skelbia Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Informacijos srautas.
Raskite informacijos srauto balansą. Per didelis srautas gali sukelti tokias emocijas kaip nevaldomas pyktis, liūdesys, kaltės jausmas. Venkite sukrečiančių vaizdų.
Informacijos kokybė
Sekite oficialius nacionalinius informacijos šaltinius. Venkite neaiškios kilmės šaltinių. Dezinformacija – informacinio psichologinio karo dalis.
Krašto apsaugos ministerijos informacija.
Įprastinė (rutininė) veikla
Planuokite dienos ir savaitės veiklas bei jas įgyvendinkite. Stresinėse situacijose aiški rutina, planavimas ir režimas labai padeda.
Sveikas ir fiziškai aktyvus gyvenimo būdas
Rūpinkitės savo mityba, gerkite vandens, darykite kvėpavimo pratimus, užsiimkite sportu ir fizine veikla, klausykite relaksacinės muzikos, skaitykite knygas.
Bendravimas su artimaisiais, draugais, kolegomis
Dalinkitės savo mintimis su kolegomis, draugais. Nelikite vieni su savo mintimis. Dirbkite ir tęskite savo darbus.
Emocijų reguliavimas
Jausti emocijas yra normalu. Vienos jų – malonesnės, kitos – ne itin. Emocijų funkcija – saugoti mus, padėti mums tinkamai funkcionuoti. Labai svarbu emocijas kontroliuoti ir neleisti joms išvešėti.
Profesionali psichikos sveikatos specialistų pagalba
Kreipkitės į psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą, jei ilgesnį laiką nesijaučiate gerai ir to nepavyksta sukontroliuoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Laisvės gynėjų dienos min...
-
Sausio 13-oji Kauno mokyklose...
-
Atminimo laužų uždegimo cer...
-
LKL rungtynėse Kaune susitiko...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?8Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotisJeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulįGeštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijosŠiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...