Išlipti iš duobės

G.Vaitiekūnaitės teigimu, natūralu, kad, žmogui tobulėjant ir bręstant, senasis darbas, jei jame niekas nesikeičia, gali nusibosti. Vieni gana greitai supranta, kur link toliau norėtų sukti, ir imasi veiksmų. Kiti tarsi įkrenta į duobę, iš kurios negali išlipti.

"Man pačiai prieš kelerius metus buvo tokia situacija, kai nežinojau, ko noriu iš savo veiklos ir net gyvenimo. Prisimenu save sėdinčią, verkiančią ir galvojančią: visą laiką viskas klostėsi taip gerai, kas gi dabar nutiko? – pasakoja apie akimirką, paskatinusią naujai pažvelgti į esamą situaciją. – Man visada buvo svarbu daryti tai, kas patinka, – kalbant ne tik apie laisvalaikį, bet ir profesinę veiklą. Tad, kai darbas imdavo nebetenkinti, nedvejodama jį keisdavau. Dirbau personalo vadybos srityje, tačiau vieną dieną supratau, kad nepakaks pakeisti įstaigą – reikia visiškai atsinaujinti. Iš samdomo darbo išėjau į niekur, o vėliau pati susikūriau darbo vietą."

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai dirba nemėgstamą darbą arba išvis nežino, ko nori, nes neskiria laiko apie tai pagalvoti. Dauguma esame taip įsisukę į ritmą namai–darbas–namai, kad giliau paanalizuoti nelieka nei noro, nei jėgų. Diena iš dienos galvodami apie darbe laukiančias užduotis, nustumiame mintis apie savo tikruosius poreikius. Galiausiai tampa akivaizdu, kad labai norisi pokyčių, tačiau neaišku – kokių.

"Tokiu atveju siūlyčiau stabtelėti ir gerai pagalvoti. Verta išsiugdyti įprotį reguliariai paanalizuoti savo savijautą ir mintis. Kas mėnesį, savaitę ar netgi kasdien vakare apmąstykite, ką įdomaus ir vertingo nuveikėte, kas patiko ir nepatiko, ką norėtumėte daryti kitaip, – pataria G.Vaitiekūnaitė. – Frazė "nežinau, ko noriu" man atrodo tikras melas. Mes visi žinome, ko trokštame, tačiau retai skiriame laiko savo poreikiams panagrinėti. Be to, netgi išsiaiškinę, kur veda širdis, ne visada imamės veiksmų. Lengviausia pasakyti, kad esame nepatenkinti esama situacija, bet nežinome, ką norėtume pakeisti. Juk, tiksliai įvardijus savo norus, teks veikti."

Būkime atviri sau

Nežinantiems, nuo ko pradėti, karjeros trenerė siūlo iš pradžių išsamiai aprašyti savo svajonių darbą.

Karjeros srityje viskas vyksta panašiai kaip restorane. Iš kur aš galiu žinoti, kad austrės man nepatinka, jei jų niekada nevalgiau

Pamąstykite, ką turėtumėte kiekvieną dieną jame daryti, kokias užduotis atlikti, kokius savo talentus panaudoti. Kaip turėtų atrodyti jūsų darbo vieta? Kaip norėtumėte bendrauti su kolegomis? Koks turėtų būti jūsų vadovas? Norėtumėte nuolat važiuoti į komandiruotes, o gal visą dieną dirbti namų biure? Kaip norėtumėte jaustis darbo vietoje? Kokią vertę norėtumėte kurti ir ką galėtumėte duoti žmonėms bei organizacijai, kurioje dirbsite?

G.Vaitiekūnaitė pataria į visus šiuos klausimus pačiam sau atsakyti išsamiai ir atvirai. Kai turėsite išsamų idealios darbo vietos aprašą, pažvelkite, kur esate dabar. Ar atotrūkis didelis?

"Atlikę šias užduotis, galėsite aiškiau pamatyti žingsnius, kurių derėtų imtis norint priartėti prie svajonės. Svarbu įvertinti dabartinį darbą ir aspektus, kuriuos galima pagerinti. Galbūt įmanoma susitarti su vadovu, kad jis skirtų jums šiek tiek kitokių atsakomybių? Gal nepatinkančius darbus galėtumėte perduoti kam nors kitam, kam tai būtų įdomu, o sau prisiimti naujų užduočių? Kitaip sakant, apmąstykite, kur esate dabar, ir išsigryninkite būtinus žingsnius idealaus darbo link", – pataria karjeros specialistė.

Stereotipų spąstuose

G.Vaitiekūnaitė pabrėžia, kad praeityje priimti klaidingi sprendimai tikrai nereiškia, jog negalime jų ištaisyti. Tikra tiesa, kad, remdamiesi tėvų ar aplinkinių nuomone, žmonės kartais pasirenka jiems visiškai netinkančią specialybę. Tačiau supratę klaidą visada galime priimti tinkamus sprendimus.

"Būna, kad teisininko specialybę įperša artimieji, sakydami, kad iš meno duonai nevalgysi. Svarbu suprasti, kad tėvai mus labai myli ir rūpinasi, tad stengiasi patarti. Jei jie matė, kad teisininkai gerai gyvena, o menininkai sunkiai suduria galą su galu, kaip įmanydami stengsis apsaugoti savo vaiką nuo tokio likimo, – pastebėjo pašnekovė. – Vis dėlto, kai jau esame suaugę, tampame atsakingi patys už save. Esame gana laisvi ir brandūs, kad galėtume siekti pokyčių ir tapti menininkais ar juvelyrais, jei to norime. Juk, pasirinkus profesiją, teks gyventi mums, o ne artimiesiems."

Žmonės neretai save patys apriboja neigiamomis nuostatomis ir stereotipais. "Teko ne kartą susidurti su įsitikinimu, kad asmuo jau yra per senas keisti darbą, arba mano, jog, daug metų dirbęs valstybės tarnyboje, nesugebės įsidarbinti privačiame sektoriuje, – pastebėjo G.Vaitiekūnaitė. – Gausu ir lyčių stereotipų. Moterys nesiryžta rinktis tam tikros profesijos, nes mano, kad liks pasmerktos vadovui virti kavą, iš jų visi juoksis. Tačiau tada man kyla klausimas – kuo mes norime tikėti? Juk vien dėl to, kad kam nors taip nutiko, dar nėra absoliuti tiesa. Jei moteris tiki, kad dėl savo lyties ji negali būti chirurge ar kitos vadinamosios vyriškos specialybės atstove, siūlyčiau sau užduoti kelis klausimus: ar šis tikėjimas man padeda judėti pirmyn? Galbūt, atsisakiusi tokios nuostatos, aš būsiu laimingesnė?"

Trūkumai ar pranašumai?

Pasak karjeros trenerės, viskas prasideda nuo mūsų nuostatų. Juk jei žmogus tiki, kad yra netinkamas darbui, net nebandys į jį kandidatuoti. Ir, atvirkščiai, tikėdamas savo jėgomis, jis sužavės ir darbdavį. Tam tikrų kompetencijų visada galima įgyti, daug svarbiau – žmogaus motyvacija, asmeniniai tikslai.

"Prisimenu vieną moterį, kuri manė, kad yra per sena keisti darbą. Ji tikėjo, kad tikrai negaus vadovaujančios pozicijos kitoje įmonėje vien dėl savo amžiaus. Tačiau vėliau, patikėjusi, kad jos amžius ir patirtis kaip tik yra didelis pranašumas, norimą darbą gavo, – pasakoja G.Vaitiekūnaitė. – Visada siūlau žmonėms savo galvoje tariamus trūkumus paversti pranašumais. Tarkime, žmogus eina į darbo pokalbį ir bijo, kad jo paklaus, kodėl net 20 metų dirbo valstybės tarnyboje. Jis turi sugalvoti penkias šešias priežastis, kodėl nerealiai gerai, kad jis turi tokios patirties. Galbūt jis išmoko tam tikrų pamokų, sukaupė žinių, užmezgė naudingų kontaktų, išmoko gilintis į teisės aktus? Kai žmogus patikės savo kompetencija, darbdaviui tokio klausimo net nekils."

Pašnekovė pateikia ir savo pačios pavyzdį. Pastarajame darbe, į kurį ji kandidatavo, buvo reikalaujama mokėti rusų kalbą. G.Vaitiekūnaitė tuo metu rusiškai kalbėjo silpnai, tačiau vis tiek sugebėjo įveikti atranką.

"Tik pačioje pabaigoje, jau derybų metu, vadovas manęs paklausė, ką darysime dėl rusų kalbos. Atsakiau, kad aš ją išmoksiu. Vadovas dėl to nė kiek neabejojo, nes matė, ką aš galiu, koks mano nusiteikimas. Tad ilgainiui rusų kalbos aš pramokau, nors pradžioje reikėjo nemažai pagalbos, – atskleidžia pašnekovė. – Kai mes galvojame, kad  problema, jog kažko nemokame, nežinome, neturime išsilavinimo, pažinčių, taip ir bus. Tačiau jei galvosime, kad turime išties daug patirties, o ko nemokame, galime išmokti, mums niekas nesutrukdys siekti savo svajonės. Žinoma, teks nemažai padirbėti su savimi. Nebus taip, kad, vieną rytą atsikėlus, viskas nušvis ir neigiamos nuostatos jau bus pasikeitusios."

Galia: veiklos ir karjeros trenerė G.Vaitiekūnaitė įsitikinusi, kad tikroji mūsų vidinė jėga atsiskleidžia tada, kai dirbame tai, ko iš tiesų norime. Giedrės Vaitiekūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Būtini namų darbai

Pakeisti darbo sferą tikrai nėra lengva. Be to, tenka atlaikyti nemažai aplinkinių spaudimo ir raginimų pagaliau susitupėti. Jei bandymas nepavyksta, pavyzdžiui, žmogus pamato, kad naujoji sritis jam visiškai netinka, jis gali pasijusti sužlugdytas.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, jaučiant, kad savęs nerealizuojate karjeros srityje, būtina išbandyti kitus variantus. Nereikėtų bijoti suklysti – tokiu atveju vis tiek gausite naudingos informacijos apie patį save.

"Karjeros srityje viskas vyksta panašiai kaip restorane. Iš kur aš galiu žinoti, kad austrės man nepatinka, jei jų niekada nevalgiau? Kadangi vaizdas man nekelia apetito, austrių neragauju, tai ir nežinau, kokia būtų mano nuomonė jų paskanavus. Tiesiog visą laiką aklai manysiu, kad jos yra šlykščios, – pateikia pavyzdį G.Vaitiekūnaitė. – Neišbandę savęs naujoje sferoje, taip pat negalime žinoti, ar ji mums artima. Jei laikysimės nuostatos, kad mums nepavyks, kažko nemokėsime, apsijuoksime, niekada ir nesužinosime, ar taip yra iš tiesų. Tad reikia nepasiduoti baimei ir bandyti."

Vis dėlto, prieš neriant į naują sferą, būtina atlikti namų darbus. Apmąstykite, kur apskritai save norėtumėte išbandyti ir kokius žingsnius reikėtų žengti norimo darbo link.

Jei sritis, apie kurią galvojate, visiškai nauja – išsamiai išsiaiškinkite, kas tai per darbas. Pasikalbėkite su žmonėmis, kurie jį atlieka, ar net  įmonės personalo skyriuje pasitikslinkite, koks iš tikrųjų tai darbas.

Žinoma, gali būti ir taip, kad per darbo pokalbį jums nepasiseks arba, įsidarbinus naujame darbe, pasirodys, kad tikėjotės visai ne to.

"Tokiu atveju reikėtų įvertinti – kas čia nutiko ir kodėl? Galbūt kažko buvau iki galo neapsvarstęs ir nepasiruošęs? O ką aš gavau iš šios patirties? Kokių pamokų išmokau? Ką su šia informacija galiu daryti dabar? Juk po kiekvienos nesėkmės įgyjame naujų žinių, tampame tvirtesni ir stipresni, – atkreipė dėmesį karjeros trenerė. – O raginimų pagaliau susitupėti visada bus. Tačiau dažniausiai taip kalba tie, kurie patys nedrįsta imtis pokyčių. Verta savęs paklausti: aš gyvenu dėl savęs ar dėl kitų?"

Žinoma, norint imtis kardinalių pokyčių reikės ne tik drąsos, bet ir pasiruošimo. Jei nusprendėte išeiti iš darbo, būtina pagalvoti apie finansus. Iš ko gyvensite, jei nepavyks naujo darbo susirasti taip sklandžiai, kaip tikėjotės? Ar turėsite pakankamai santaupų? Planuojant keisti profesiją, verta pradėti kaupti lėšas, vis atsidedant algos dalį.

"Aš jau kurį laiką žinojau, kad anksčiau ar vėliau išeisiu iš darbo. Tad visą tą laiką kaupiau santaupas. Pasakiusi vadovui apie šį sprendimą, ėmiau dar griežčiau rūpinis savo finansais. Tad vėliau, pradėdama naują gyvenimo etapą,  galėjau laisviau jaustis", – atskleidžia G.Vaitiekūnaitė.

Idealus gyvenimo aprašymas

Kandidatuodami į naują darbo vietą stengiamės, kad mūsų gyvenimo aprašymas atrodytų kuo geriau. Vis dėlto neretai darbdaviai lieka nesupratę, ką iš tikrųjų geba kandidatas. Tad kokių klaidų geriau nedaryti, kaip gyvenimo aprašymą paversti kuo patrauklesniu?

Pasak G.Vaitiekūnaitės, vardydami savo pareigybes buvusiose darbovietėse, žmonės dažnai pamiršta atskleisti pasiekimus.

"Skaitant gyvenimo aprašymą matome, kad moteris buvo atsakinga už klientų aptarnavimą, ruošė ataskaitas, gilinosi į teisės aktus. Tačiau visiškai neaišku, kokių rezultatų ji pasiekė, – atkreipia dėmesį specialistė. – Kitaip sakant, žmonės tiesiog išvardija savo atsakomybes, kartais netgi aklai nukopijuodami pareigines instrukcijas. Gyvenimo aprašymo perliukas ir esminė informacija, kuri kandidatą iškart iškelia visa galva aukščiau kitų, yra pasiekimų įvardijimas. Kokias idėjas įgyvendinote? Kokiuose projektuose dalyvavote? Gali būti, kad jūsų darbas yra rutininis, tarkime, tiesiog užtikrinate, kad kiti laiku atliktų užduotis. Tokiu atveju parašykite ko išmokote, ką supratote, kokių kompetencijų įgijote."

Labai svarbu į savo darbinę patirtį žvelgti per pasiekimų prizmę. Visų pirma, darbdavys, skaitydamas į tokį gyvenimo aprašymą, matys, kad kandidatas suvokia, jog darbe reikia pasiekti rezultatų, o ne atsėdėti darbo laiką. Antra, patys sau įsivardiję savo pasiekimus, įgyjame visiškai kitokią savivertę ir tikėjimą savimi.

Kita klaida, kurią pastebi G.Vaitiekūnaitė, yra kompetencijų ir stipriųjų savybių nurodymas pavieniais žodžiais.

"Gyvenimo aprašymo pabaigoje žmonės dažnai šabloniškai išvardija savo savybes: lojalus, atsakingas, kruopštus, gebantis dirbti individualiai ir komandoje. Tačiau skaitant šiuos žodžius visiškai neaišku, apie ką šnekama. Kai norime nurodyti savo stipriąsias puses ir savybes, visada reikia pagrįsti, kur mes jas pademonstravome. Todėl rekomenduoju parašyti keturių penkių sakinių prisistatymo tekstuką. Tarkime, rašote, kad esate komunikabilus. Tada reikia pagrįsti, kur ši savybė išryškėjo dirbant. Galbūt nuolat dirbate su nepatenkintais klientais, tačiau visada pavyksta susitarti? Jeigu minite, kad esate puikus derybininkas, pagrįskite – gal visos derybos darbe pavykdavo geriau, nei tikėdavotės?" – G.Vaitiekūnaitė siūlo gerai apgalvoti prisistatymą ir nepalikti jame nieko nepasakančių frazių.

Kaip gerai pasirodyti darbo pokalbio metu

Nors bendravimas per pokalbių platformas tapo nauja realybe, darbo pokalbiai daugumai kelia nemažai nerimo. Todėl, ruošiantis nuotoliniam darbo pokalbiui, svarbu iš anksto pagalvoti apie tokio interviu specifiką. Naudingais patarimais dalijasi  Eglė Staniulionė "Bitė Lietuva" žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.

1. Pašalinkite trukdžius

Prieš prasidedant pokalbiui uždarykite kambario duris ir užverkite langus (jei lauke girdisi triukšmas). Nutildykite telefoną, kompiuterio ekrane iššokančius langus ir įsitikinkite, kad vienintelis jame atvertas langas – vaizdo pokalbių platforma. Darbo pokalbio metu pasigirstantys SMS ar programėlių pranešimų garsai gali leisti galvoti, kad į darbo pokalbį nežiūrite gana rimtai.

2. Skirkite dėmesio aplinkai

Ruošiantis nuotoliniam pokalbiui labai svarbu atkreipti dėmesį į aplinką – fone jokiu būdu neturėtų matytis nepaklota lova, ant kėdės numesti drabužiai ar skalbinių džiovyklė. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į apšvietimą. Darbdavys turi aiškiai matyti jūsų veidą. Reikėtų nepamiršti ir kompiuterio padėties. Jis turėtų būti akių lygyje – tokiu būdu galėsite virtualiai palaikyti akių kontaktą.

3. Patikrinkite techninę įrangą

Susitarę su darbdaviu, kokią įrangą naudosite darbo pokalbio metu, atsiųskite ją tiek į kompiuterį, tiek į savo išmanųjį telefoną ir skirkite laiko ją išbandyti. Jei pokalbio metu prisijungti prie programėlės nepavyksta, pokalbį perkelkite į geriau pažįstamas "Facebook Messenger" ar "Viber" programėles. Darbo pokalbio metu reikėtų naudotis ausinėmis. Kalbant per kompiuterio garsiakalbius, garso kokybė paprastai būna prastesnė.

4. Išnaudokite virtualiojo pokalbio privalumus

Priešingai, nei dalyvaujant interviu biure, ekrane visuomet galite matyti užrašus su svarbiausiais aspektais, kuriuos būtinai norite paminėti ir taip palikti gerą įspūdį darbdaviui. Tokiame paruoštuke galite susirašyti klausimus, kuriuos norite užduoti. Visgi neužsirašinėkite ištisų pastraipų. Tokiu atveju bus akivaizdu, kad informaciją skaitote, ir tai darbdaviui nepaliks gero įspūdžio.

5. Pasirūpinkite savo emocine būsena

Prieš darbo pokalbį lengvai pasimankštinkite, pasivaikščiokite ar atlikite kvėpavimo pratimus. Tai suteiks daugiau energijos ir padės lengviau nusiraminti. Besišypsantis ir entuziastingas kandidatas – net ir turintis mažiau patirties – tikrai paliks įspūdį darbdaviams.