- Miglė Talalytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl žmonės niūniuoja?
Niūniavimas – visiems pažįstama būsena. Dažnai niūniuojama dėl paprastos priežasties – siekiant save apraminti. Tačiau niūniavimas gali būti ir nesąmoningas, nekontroliuojamas procesas. Taip sako EOS Grupės psichologas, psichodramos terapeutas Evaldas Karmaza.
LRT.lt portalo skaitytojas domisi, kodėl žmonės niūniuoja. „Ar tam yra koks nors psichologinis paaiškinimas?“ – klausia jis.
„Neretai mes niūniuojame sąmoningai, kartodami kažkokią sau jaukią tik ką girdėtą melodiją, kartais patys sukuriame tik sau suprantamą melodiją. Kai kurie žmonės neretai niūniuoja į lopšines panašius garsus“, – pasakoja psichologas.
Anot E. Karmazos, dažnai galima pastebėti ir kitokį atvejį – patys niūniuojame ar tiesiog mintyse girdime melodiją, kurios visai nenorime girdėti. Ji tiesiog į mus „įsėdo" ir groja. Ji gali skambėti ne vieną minutę, net ne vieną valandą ir dažnai kartotis.
Psichologo teigimu, norint suprasti psichologinį niūniavimo mechanizmą, gali tekti ilgiau stebėti, kaip atsiranda niūniavimas.
„Žmonės dažnai niūniuoja, kad save apramintų, pasijustų kiek geriau, sumažintų stresą. Tai lyg vidinė lopšinė, kurios norisi, o niekas nedainuoja. Niūniavimas paprastai yra sąmoningas veiksmas, bet būna ir nekontroliuojamas (nesąmoningas). Kartais niūniavimą galima palyginti su juokimusi. Ir gera, ir ramina, ir keista“, – tikina E. Karmaza.
Anot specialisto, kai asmuo gyvena įtampos kupiną gyvenimą, įvyksta konfliktas ar kai jis kažko išsigąsta, jo mintys rimsta labai lėtai. Dėl to įsijungia kai kurie mechanizmai, kurie išmokti dar seniai – supimasis, kojų judinimas, barškinimas pirštais, niūniavimas.
Kartais niūniavimas gali peraugti į dejavimą. Su niūniavimu nereikia kovoti. Jeigu tai įkyri, tada geriau pradėti tai daryti garsiai, išbandyti kitus atsipalaidavimo pratimus. Nes, psichologo teigimu, bandymas save barti, kovoti gali baigtis tuo, kad niūniavimas pavirs į kokias nors įkyrias mintis.
„Taigi niūniavimas gydo. Niūniuokite ir supkitės į sveikatą. Kasdien. Tik stebėkite, ar neerzinate aplinkinių“, – pataria gydytojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Europos krepšinio čempionato...
-
Trenerio Romualdo Lavrinaviči...
-
„Žalgirio“ arenoje nugria...
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kauno kalėdinės eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos kari...
-
L. Kasčiūnas ir R. Umerovas ...
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė71Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimaiKad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybęVaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumaiLaimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...