- Birutė Rutkauskaitė, Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Domėtis kūno kalba svarbu, nes dažnai kūnas suteikia daug informacijos apie žmogų. Visgi tam tikrų judesių ar gestų negalima vienareikšmiškai suprasti, nes žmonės pernelyg skirtingi, sako Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Marija Stonkienė.
Kaip teigia ji, visi daro tam tikras kūno kalbos klaidas, tačiau tai nėra blogai: „Nėra nieko blogo, jei kūnas išduoda, kad žmogus šiek tiek savimi nepasitiki, tampa susidomėjęs arba nuobodžiauja.“
– Kas yra kūno kalba?
– Vartočiau platesnį terminą. Visą mūsų kalbėjimą galima skirti į dvi dalis – verbalinę komunikaciją ir neverbalinę komunikaciją. Pastaroji – ne tik kūno kalba, bet ir veido išraiška, atstumas, kurį palaikome tarp savęs ir pašnekovo, kūno posūkis, sėdėjimas išsidrėbus ar įsitempus, kojų suglaudimas ir kt. Tai daug įvairių dalykų.
– Kodėl kūno kalbą reikia tirti? Ar ji tikrai verta dėmesio?
– Reikia tirti ir apie tai kuo daugiau žinoti, nes mūsų kūnas dažnai mus išduoda. Žinoma, tam, kad teisingai suprastume kūno kalbą, reikia pažinti žmogų. Neverta tikėtis, kad ateisite pas kokį nors kūno kalbos guru ir jis išmokys jus manipuliuoti taip, kad sudarysite visiškai kitokio žmogaus įspūdį.
Kūnas mus išduoda, nes žmogus šias ypatybes perėmęs iš gamtos, o joje vyrauja tam tikros reakcijos, kad ir į pavojų. Kaip gyvulėlis reaguoja, taip reaguojame ir mes – ar susigūžiame, ar puolame, ar bėgame. Tai tipinės reakcijos, kurias reikia žinoti.
– Ar galima sakyti, kad kūno kalba – senesnė nei žodinė?
– Taip, mes ir dabar turime tam tikrų atavistinių gestų. Pavyzdžiui, kodėl ištiesiame ranką, kai sveikinamės? Taip parodome, kad neturime ginklo. Prasmė pasimetė laike, tačiau simbolinį gestą vis dar naudojame.
– Ar kūno kalba pasakome daugiau, nei patys norime?
Jei jaudinsitės ir kiti matys tą jaudulį, ar labai blogai? Ne, yra kaip yra.
– Tikrai taip. Tačiau tas, kuris kreipia dėmesį į mūsų kūno kalbą, negali jos vienareikšmiškai iškoduoti. Mes visi skirtingi. Tarkime, yra tipinis vadovėlinis pavyzdys, kad jei žmogus susikryžiuoja rankas, jis rodo uždarumą. Bet juk žmogui gali būti ir šalta. Turime įvertinti daug aspektų, pirmiausia – pažinti kitą žmogų ir jo tipines reakcijas. Tuomet galima kreipti dėmesį ir į jo kūno kalbą.
Tipines pozas, kurias kai kuriose situacijose naudoja dauguma žmonių, išmano komunikacijos specialistai. Yra žmonių, kurie specializuojasi kūno kalbos skaityme. Dažniausiai tokie specialistai veikia derybų grupėse, stebi valdžios žmones. Tai ypač populiaru JAV, pavyzdžiui, kai vyksta prezidentų debatai.
– Ar žiniasklaida neiškreipia žinių apie kūno kalbą?
– Labai iškreipia. Pasikartosiu – mokslininkai, užfiksavę kokį nors kūno kalbos bruožą, nesiims iš karto teigti faktų. Turi būti ilgalaikis asmens stebėjimas. Iš karto interpretuoti galima tik klasikinius gestus. Norint pagilinti žinias apie kito asmens kūno kalbą, galima pabendrauti su vaikais. Pavyzdžiui, akivaizdžiai matyti, kai vaikas meluoja. Tokioje situacijoje kūno kalba būna labai tipinė.
– Ar skiriasi vyrų ir moterų kūno kalba?
– Taip, tie skirtumai labai dideli. Vyrų ir moterų mąstymas skiriasi. Visi žino teorijas apie kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius ir pan. Taigi savaime suprantama, kad ir kūno kalba kitokia. Yra tipinės vyriškos pozos ir atvirkščiai.
Galima pasakyti, kad yra moterų, kurios – socialiniai vyrai. Tokiu atveju, galima spręsti, kokio mąstymo tipo tai žmogus, kaip su juo bendrauti, kokie argumentai veiks – emociniai ar loginiai. Nes paprastai moterims labiau veikia emociniai argumentai.
– Sakote, kad skiriasi net kartų kūno kalba. Kas tai formuoja?
– Kai žmonės priklauso skirtingoms kartoms, skiriasi jų tarpusavio bendravimas, jis kiek kitoks. Kaip dabar bendrauja jaunimas? Sėdi prie kompiuterio ir per tai komunikuoja su kitais. Žinoma, yra bendravimo su tėvais ir pan., bet viskas stipriai paveikta technologijų.
– Kokios yra kūno kalbos klaidos?
– Labai žiaurių kūno kalbos klaidų nėra. Visi mes žmonės, elgiamės, kaip galime. Svarbiausia yra neįžeisti kitų žmonių. Jei jaudinsitės ir kiti matys tą jaudulį, ar labai blogai? Ne, yra kaip yra.
– Ar įmanoma išmokti slėpti jaudulį?
– Galima mokytis po truputį. Mes visi darome tam tikras klaidas. Vienas labai gestikuliuoja, kitas visada kažką turi rankose. Turime sau įprastų judesių, bet ar tai blogai? Ne. Nėra nieko blogo, jei kūnas išduoda, kad žmogus šiek tiek savimi nepasitiki, tampa susidomėjęs arba nuobodžiauja.
– Kaip kovoti su raustančiai skruostais?
– Reikia išsiaiškinti, kodėl ir kada tie skruostai rausta. Ar kai jus pagiria ir dėl to pasidaro nepatogu. Ar kai pagauna meluojantį ir pan. Reikia kovoti ne su raudonu, o su priežastimi, kuri tai išprovokuoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė70
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...