Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti.

Noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai. Trečiai žmonių kategorijai galimybė įsigyti naujų pirkinių kelia pačias maloniausias emocijas. Tokie vartotojai nuolat nori nusipirkti kažką naujo, neretai pirkiniais save „apdovanoja“ ir skatina. Psichologės A. Butkevičienės teigimu, poreikis reguliariai įsigyti naujų pirkinių visų pirma gali signalizuoti apie žemą žmogaus savivertę. „Pateikti save sėkmingesniu ar turtingesniu, iš tiesų neturint tam pagrindo, linkę savimi nepasitikintys ir save nuvertinantys žmonės. Jie laiko save nepakankamai įvairiapusiškai patraukliais ir klaidingai įsivaizduoja, kad atrodydami madingai ir sėkmingai ne tik geriau jausis, bet ir bus palankiau vertinami aplinkinių“, – teigia A. Butkevičienė.

Visgi, polinkį demonstruoti „gerą gyvenimą“ psichologė sieja ne tik su neadekvačiu savęs suvokimu, bet ir su vartotojiškos kultūros primetamomis normomis. „Šiandien vartotojiška visuomenė vystosi pagal kitokius dėsnius ir tvarką nei, tarkim, prieš 40 metų, o žmogaus perkamoji galia laikoma bene svarbiausiu jo gerovę apibrėžiančiu rodikliu. Kai kurios reklamos kviečia įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų, skiepydamos mintį „jei gali tai nusipirkti, esi sėkmingas žmogus“, įvairūs nuomonės lyderiai ir žinomi žmonės televizoriaus ekrane, žurnalų puslapiuose bei socialiniuose tinkluose kasdien skleidžia sėkmingumo ideologiją. Tokių pavyzdžių veikiamas ir trokštamo arba jam išties reikalingo daikto negalintis įsigyti asmuo gali pradėti suvokti save kaip nesėkmingą žmogų“, – pasakoja A. Butkevičienė.

Pateikti save sėkmingesniu ar turtingesniu, iš tiesų neturint tam pagrindo, linkę savimi nepasitikintys ir save nuvertinantys žmonės.

Nors tokios aplinkybės dažną skatina išlaidauti, psichologės teigimu, dėl populiarėjančio gyvenimo būdo „čia ir dabar“ kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka netaupyti ir gyventi šia diena. „Tokį gyvenimo būdą dažnai pasirenka asmenys, kurie vadovaujasi filosofija, kad gyvename tik vieną kartą, todėl reikia maksimaliai gerai gyventi šiandien, dažniausiai tai – Y kartos atstovai. Tokie žmonės nėra linkę taupyti, tačiau tame nėra nieko smerktino – svarbiausia, kad kiekvienas žmogus žinotų, kokią įtaką jo pasirinktas santykis su pinigais turi jo savivertei ir gerbūviui“, – įsitikinusi A. Butkevičienė.

Iš artimųjų nesiskolina

Pasak A. Butkevičienės, tiek išvardintos psichologinės problemos, tiek supanti aplinka ar sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas lemia, kad nemažos dalies žmonių poreikiai bei galimybės šiandien prasilenkia. Y kartos atstovai neretai nenori ar negali sutaupyti ir yra linkę skolintis ne tik būtiniausiems, bet ir jų socialinį statusą atspindintiems pirkiniams.

Nors pritrūkus lėšų dažnai pirmiausia kreipiamės į artimiausius žmones, psichologė atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju tai baigiasi suprastėjusiais santykiais su aplinkiniais, o kuo artimesnis skolintojas, tuo sudėtingesnė tampa skolininko psichologinė būsena. „Pritrūkus lėšų mums kur kas paprasčiau skolintis iš alternatyvių šaltinių, nei iš žmonių artimoje aplinkoje. Kai kuriems skola iš artimųjų sukelia ilgalaikį, sunkiai pakeliamą stresą ir nerimą – į tokią situaciją patekę žmonės jaučiasi priklausantys nuo asmens, kurio pagalbos teko prašyti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai atsiranda kliūčių skolą grąžinti laiku – tuomet žmogus išgyvena nuolatinę įtampą, laikui bėgant tampa irzlus, impulsyvus, lengvai supyksta“, – pasakoja A. Butkevičienė.

Pasak finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus, lietuvių nenorą skolintis iš artimųjų patvirtino ir bendrovės atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, įsigydami įvairias prekes ir paslaugas lietuviai prioritetą dažniausiai teikia asmeninėms arba šeimos santaupoms – taip teigė atitinkamai 58 ir 42 proc. respondentų. Tuo tarpu pritrūkus lėšų norimam pirkiniui, lietuviai mieliau perka lizingu nei skolinasi iš artimųjų – net 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad  niekuomet nesiskolina iš artimųjų, 69 proc. – nesiskolina iš bankų ar kredito unijų, 84 proc. – iš greitųjų kreditų bendrovių.

Pirkimas išsimokėtinai

Alternatyvių finansavimo šaltinių paieška nėra smerktinas dalykas – asmenys, kuriems sunkiai sekasi iškart sutaupyti didesnę pinigų sumą, šiandien gali rasti įvairių būtų reikalingiems pirkiniams įsigyti. Vienas jų – pirkimas lizingu. Atlikto tyrimo duomenimis, lizingo paslauga lietuviai dažniau naudojasi ne pritrūkę lėšų konkrečiam pirkiniui, o pageidaudami preke ar paslauga naudotis iškart ir išsimokėti dalimis bei tolygiai paskirstyti savo išlaidas – taip teigė net 58 proc. lizingo sutartis per paskutinius 2 ar 5 metus sudariusių respondentų.

Lizingas suteikia galimybę naudotis daiktu anksčiau, nei už jį sumokama, todėl yra dažnai pasirenkamas žmonių, kurie gauna pakankamai pajamų, tačiau nenori laukti kol sutaupys reikiamą sumą daikto įsigijimui ir daiktu nori naudotis dabar. Tokiems pirkėjams daikto įsigijimas lizingu pasitarnauja kaip savotiška taupymo forma. Šiandien lizinguoti galima įvairiausius pirkinius, pradedant nuo buitinės technikos ar kompiuterinės įrangos ir baigiant automobilio remontu ar kelionėmis. Taupymo įpročius ir išlaidų kontrolę šiandien skatina ir inovatyvūs finansiniai įrankiai, padedantys realiu laiku matyti savo atsiskaitymus ir įsipareigojimus. Finansiškai raštingiems klientams šiais metais pasiūlėme lizingo kortelę su modernia mokėjimo technologija NFC: kortele galima ne tik patogiai atsiskaityti už visas prekes ir paslaugas, bet ir atsakingai iš anksto planuoti pirkinius bei paskirstyti savo išlaidas prisijungus prie savitarnos sistemos. Tai įveda papildomą kontrolės faktorių ir atskleidžia aiškų savo finansinių galimybių vaizdą“.

Kad daiktai netaptų pagrindine vertybe

Siekiant, kad daiktai netaptų pagrindine vertybe, o mėnesio pabaigoje nereikėtų svarstyti, kaip sudurti galą su galu, prieš išlaidaujant vertėtų gerai apsvarstyti, ar prekė mums iš tiesų reikalinga, ar veikiau yra tik tam tikro socialinio statuso simbolis. Skolinimasis nėra savaime blogas reiškinys, nes gali tapti greita pagalba tam tikru gyvenimo etapu: studijų paskola jau tapo įprastu reiškiniu mūsų visuomenėje ir nebaugina taip, kaip prieš 10 metų – tik dėl studijų paskolų šiandien nemažai žmonių gali džiaugtis studijų procesu. Taip pat tai gali būti svarbu užklupus netikėtam atvejui, tokiam kaip išlūžęs dantis, neplanuota ligonių kasų neapmokama operacija, ypatingai būtino įrenginio ar prietaiso gedimas ir pan.

Atlikta apklausa atskleidė, kad šiuo metu pirkimo išsimokėtinai sutartis yra sudaręs bene kas antras (43 proc.) lietuvis, o lizingo paslaugos neturėtų prarasti savo populiarumo ir ateityje – per ateinančius 2 metus lizingu pirkti planuoja beveik trečdalis (29 proc.) respondentų. Labiausiai tokį norą išreiškė didesnes – 701-1000 Eur – pajamas gaunantys lietuviai – skolintis įvairioms prekėms bei paslaugoms ketina 42 proc. jų.

Pasak psichologės A. Butkevičienės, nieko baisaus, jei reikalingam pirkiniui tenka pasiskolinti iš šeimos nario ar pasinaudoti lizingo paslauga. Kur kas svarbiau tai, kad šis sprendimas būtų priimtas ne spontaniškai, pamačius ypač brangų, tačiau nereikalingą daiktą, o apgalvotai ir atsižvelgiant į savo biudžetą. Anot jos, svarbiausia nepamiršti, kad, nepaisant vartotojiškos kultūros įsigalėjimo, savo artimųjų, draugų ir kolegų esame vertinami pagal asmenines savybes, o ne pagal tai, ką galime įsigyti – tai galioja ir Y kartai.