Konflikto anatomija

Pasak SOS vaikų kaimai Lietuva vaikų ir paauglių psichologo Ryčio Jankausko, tėvų ir vaikų nesusikalbėjimas yra dažna problema, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių gali būti skirtingi komunikacijos būdai, kai tėvai pasirenka griežtą požiūrį, o vaikai siekia daugiau laisvės ir nepriklausomybės.

„Vaikas, tapęs paaugliu, po truputį pradeda kvestionuoti ir kelti įvairių klausimų: „Kuo noriu būti? Ar gyvenimas, kurį gyvenu, tinkamas man?“ Šeimos santykyje atsiranda skirtumas, nes tėvai aiškiai pasako, kad nori gero vaiko, – taip labai greitai tarsi iškyla konfliktas, nes vaikas nežino, ką reiškia būti geru vaiku. Gali atsirasti skirtumas, kaip paauglys suvokia, kas yra gera ar negera, kaip jis suvokia tą lūkestį ir kaip jį suvokia jo tėvai“, – sako vaikų ir paauglių psichologas.

Per dideli lūkesčiai

Anot psichologo R. Jankausko, komunikacija – tai procesas, kai užkoduotą informaciją perduodame kitam ir tikimės būti suprasti. Sveikas bendravimas yra abipusis procesas, tačiau tėvų ir vaikų santykiuose dažnai kyla sunkumų, mat tėvai ne visada aiškiai išreiškia savo lūkesčius, o paaugliai, be tėvų, susiduria su daugybe kitų įtakų – draugų, mokytojų ir artimųjų lūkesčiais. Dėl to atsiranda papildoma įtampa ir komunikacijos barjerų.

„Kalbėjimas yra dalis to, ką aš noriu išsakyti. Tą atsakymą aš užkoduoju žodžiuose ir tada siunčiu kitam. Žmogus pasiima tą informaciją, ją perkoduoja į savo kalbą. Mes tam tikru būdu koduojame savo kalbą ir tikimės būti suprasti, tačiau kartais taip neišeina. Man atrodo, kad tėvai dažnai neturi konkrečių lūkesčių, kuriuos nori išsakyti. Tačiau reikia pabrėžti, kad paauglių gyvenime yra ne tik tėvų lūkesčiai, bet ir draugų, mokytojų, artimųjų. Tai yra didelis krūvis“, – sako R. Jankauskas.

Nori dėmesio ir meilės

Paaugliai dažniausiai trokšta laisvės – galimybės pasirinkti, eiti savo keliu, kad tėvai pasitikėtų jų sprendimais, sako vaikų ir paauglių psichologas. Neretai paaugliai mokyklos nelankymu ar žymiai pasikeitusiu elgesiu, išreiškia meilės ir dėmesio stoką.

„Nėra vieno žmogaus, kuriam kyla iššūkis. Iššūkis kyla visai šeimai. Paaugliai dažniausiai tikisi laisvės pasirinkti ir pasitikėjimo, kad tėvai pasitikėtų ir leistų jam pačiam nuspręsti. Tiek tėvai, tiek vaikai nori meilės ir dėmesio. Buvo ne vienas atvejis, kai teko pirmą kartą susitikti su šeima, kur paauglys nelanko mokyklos, vartoja narkotikus, negrįžta namo, nesilaiko susitarimų. Aš paklausiu, o ko tu norėtum? Paaugliai sako, kad jie nori dėmesio ir meilės. Dažnai netinkamas paauglių elgesys – tik skausmo išraiška, į kurią labai svarbu jautriai sureaguoti, o ne pulti bausti dėl paviršutiniško elgesio“,– atvirauja R. Jankauskas.

Grįstas pasitikėjimu ryšys

Psichologas pabrėžia, kad tėvams suprasti paauglius kartais būna sudėtinga, nes šiame raidos etape jie susiduria su įvairiais iššūkiais. Svarbiausia, kad tėvai palaikytų ir priimtų paauglio elgesį, suteikdami jam laisvę klysti ir rinktis.

Geras ryšys su tėvais pagrįstas pasitikėjimu, kuris leidžia paaugliui jaustis saugiai ir augti, o galimybė klysti ir pasitaisyti yra esminė sveiko santykio dalis.

„Tėvams suprasti paauglį kartais yra didžiulis iššūkis. Paauglys savo raidos etape patiria labai daug įvairių iššūkių: emocijos, draugai, savo identiteto paieškos. Visame šiame ryšyje svarbiausia, kad tėvai palaikytų ir priimtų tuos amerikietiškuosius kalnelius. Svarbu pabrėžti, kokią tinkamą aplinką tėvai gali sukurti paaugliui, kad tas ryšys būtų sveikas. Jaunuoliui reikia suteikti įvairių galimybių: lankyti įvairius būrelius, o svarbiausia – laisvę klysti ir pasirinkti. Tyrimai rodo, kad žmonės geriausiai jaučiasi tuomet, kai yra geras ryšys su tėvais. Vadinasi, santykis yra grindžiamas pasitikėjimu, kad yra galimybė suklysti ir pasitaisyti“, – teigia vaikų ir paauglių psichologas R. Jankauskas.