- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei kada nors teko nusipirktas kruopas tuoj pat išmesti dėl ten įsiveisusių mažulyčių kenkėjų, sutiksite, kad dalintis maistu su šliaužiančiais, graužiančiais ir skraidančiais vabzdžiais – jausmas itin nemalonus.
Pasirodo, kenkėjiškų vabzdžių, puolančių įvairius maisto produktus ir žaliavas, priskaičiuojama gausybė, o jų padaroma žala kasmet kainuoja milijonus eurų.
Milžiniški nuostoliai
Viskonsino (JAV) universiteto duomenimis, kasmet iki 10 proc. viso JAV teritorijoje pagaminto maisto sugadina, užteršia ar suėda įvairūs kenkėjai. Besivystančiose šalyse šis rodiklis viršija 50 proc. Apie trečdalis pasaulio grūdų pasėlių kiekvienais metais prarandama būtent dėl kenkėjų padarytos žalos.
Akivaizdu, kad įvairius sandėliuojamus maisto produktus, pradedant grūdais baigiant paruošta ir supakuota produkcija, puolantys kenkėjai sukelia problemų tiek žaliavos tiekėjams, tiek gamintojams, tiek galutiniam vartotojui. Dėl kenkėjų veiklos produkcija kaista, drėksta ir ima pelyti, praranda maistines savybes, prastėja prekinė išvaizda.
Sandėliuojamos produkcijos kenkėjų požymiai
Maisto ir kitus sandėliuojamus produktus puolančių kenkėjais skiriasi išvaizda, mitybos įpročiais, tačiau vystymasis jų panašus. Džiovintuose, biruose produktuose kenkėjai sudeda kiaušinėlius, iš jų išsiritusios lervos graužia, išnaromis, voratinkliais, kokonais bei išmatomis užteršia maisto produktus, kuriuos belieka šalinti, kad užkratas neišplistų.
„Sandėliuojamos produkcijos kenkėjų rūšių yra gausu, daugiausia puolami maisto produktai – miltai, makaronai, sausainiai ir kiti gaminiai su miltais, tai pat įvairiausi grūdai, sėklos, dribsniai, saldumynai, džiovinti vaisiai ir grybai, riešutai, prieskoniai, arbatžolės, kava, sausas naminių gyvūnų ėdalas ir kt. Didžiausią žalą daro kenkėjų lervos ir vikšrai, besimaitinantys mūsų maistu ir sugadinantys jį išmatomis, palikdami smulkų raizginį, panašų į voratinklį“, – kenkėjų ypatumus aptaria biologas Liutauras Grigaliūnas.
Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, Lietuvoje labiausiai paplitę sandėliuojamos produkcijos kenkėjai yra straubliukai, milčiai, skaptukai, aruodvabaliai, ugniukai, kandys ir erkutės. Kiekvienais metais jų padaryti nuostoliai patuština įmonių ir gyventojų pinigines. Ekspertai pabrėžia, kad nėra lengva nustatyti, ar sandėliuojami produktai apnikti kenkėjų, tačiau tam tikri požymiai niekdarius išduoda:
• produkcija arba jos pakuotė apgraužta, skylėta;
• produkte, pakuotėje arba šalia matomi suaugę gyvi arba negyvi vabzdžiai, kiaušinėliai, lervos, vikšrai, lėliukės ar šilkiniai kokonai;
• produkcija apteršta kenkėjų išmatomis, išnaromis;
• užkrėsti grūdai kaista, turi pelėsio kvapą;
• nuo grūdų kenkėjų pakitusi miltų spalva.
Pavojus labai realus
Tikima, kad maistinės kandys ar kiti maisto produktuose įsitaisę kenkėjai didelės įtakos mums nedaro, juolab negali pakenkti sveikatai: dažnas patars kruopas perplauti, miltus persijoti, tačiau ekspertai turi kitokią nuomonę.
„Dėl kenkėjų veiklos sumažėja maisto kokybė, o tai lemia ne tik finansinius nuostolius, menkesnį pasisavinamų maistinių medžiagų kiekį ir naudą, tačiau gadina įmonių reputaciją. Vis tik svarbiausia, kad dėl kenkėjų padidėja sandėliuojamos produkcijos jautrumas pelėms ir įvairioms bakterijoms, grybeliui, todėl rizika sveikatai visai reali. Ne veltui užkrėstus produktus rekomenduojame šalinti ir jokiu būdu nevartoti jų maistui, net nešerti jais naminių gyvūnų“, – perspėja L. Grigaliūnas.
Kontrolė ir naikinimas
Kad sandėliuojamoje produkcijoje neatsirastų kenkėjų, būtina užtikrinti rekomendacijas atitinkančias laikymo sąlygas. Prieš sandėliuojant grūdines kultūras ir kitus produktus, patartina atlikti patalpų dezinfekciją, feromoninėmis gaudyklėmis stabdyti kenkėjų plitimą.
„Pats efektyviausias maisto atsargas puolančių kenkėjų naikinimo būdas – apdoroti užkrėstas patalpas specialiomis dujomis, dezinfekuoti tuščius sandėlius. Būtina atminti: jei leisime kenkėjams plisti, produktai bus sunaikinti, o nuostoliai tik didės. Gyventojams siūlome šalinti visus namuose laikomus apkrėstus maisto produktus, švariai išvalyti spinteles, lentynas, sandėliukus, o apsaugai nuo suaugusių vabzdžių nuolat naudoti specialias kenkėjus viliojančias gaudykles“, – apibendrina biologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose15
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Po nelaimingo atsitikimo savo sūnų atpažino tik iš kojos piršto: visas Danielius buvo subintuotas1
Nors liepos 6-ąją Kavarske gyvenanti Puodžiūnų šeima įprastai švęsdavo su visa šalimi, šių metų minėjimas jų atmintyje įstrigs visam gyvenimui. Inga tą vakarą sulaukė kraupios žinios – jos sūnų Danielių nukr...
-
Vilniaus rajono savivaldybė taikys skatinamąsias priemones trūkstamiems gydytojams pritraukti
Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino gydytojų pritraukimui skirtas skatinamąsias priemones. Savivaldybės teigimu, tai apima darbo užmokesčio kompensavimą šeimos gydytojams, rezidentūros studijų kompensavimą bei priedų mokėjimą gydytojams ...
-
Mokslas patvirtino – fizinis aktyvumas yra raktas į ilgesnį gyvenimą2
Seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su geresne sveikata ir ilgaamžiškumu. Vis dėlto, australų mokslininkų tyrimas parodė, kad judėjimo nauda yra net dvigubai didesnė nei buvo skelbta anksčiau. ...
-
Mokslininkai sukūrė nanorobotus, padėsiančius onkologiniams vaistams tiksliai pasiekti auglio vietą2
Sidnėjaus Universitetas ketvirtadienį pranešė, kad jo Nanotechnologijų instituto mokslininkai kuria nanorobotus, kuriuos naudojant vaistai nuo vėžio gali būti suleidžiami tiksliai į tam skirtą vietą. ...
-
Kova su tuberkulioze: skubius skiepus skatina reikalavimai užsienyje1
Tuberkuliozės statistika Lietuvoje vis dar yra grėsminga – 2023 m. duomenimis, fiksuota 619 šios ligos atvejų, 44 iš susirgusiųjų buvo vaikai. Skaičius neramina, nes 2022 m. tuberkulioze sirgo 23 vaikai. Esame viena iš daugiaus...
-
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis8
Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyv...
-
Visuomenei reikalingi ir „vyturiai“, ir „pelėdos“
Dažnai manoma, kad „pelėdos“ – žmonės, aktyviausi vėlai vakare, – yra tingesni ar mažiau organizuoti nei anksti besikeliantys „vyturiai“. Tačiau ši nuomonė nepelnytai nuvertina vakarinio tipo žmones. Tiesiog ...
-
Projekto „Saugus vaikas“ baigiamasis renginys: mums rūpi vaikų traumų prevencija1
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo įstaigomis, baigė įgyvendinti projektą SAUGUS VAIKAS, skirtą vaikų traumų prevencijai. Projektas finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ...
-
Specialistai: perspėjimai dėl žalos sveikatai rūkančiųjų neveikia, prevencijos taktiką reikia keisti5
Lietuvoje rūkant kas trečiam suaugusiajam, o kas antram nepilnamečiui vartojant elektronines cigaretes, visuomenėje akivaizdžiai vis dar trūksta suvokimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių žalą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys ...