- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti mažesnes „Igničio“ visuomenines elektros bei gamtinių dujų kainas vartotojams. Jos įsigaliotų nuo balandžio.
Patvirtinus naujus tarifus visuomeninė elektros kaina apie 441 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų nuo balandžio mažėtų 2–3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už už kilovatvalandę (kWh).
Pakoregavus pirmajam pusmečiui anksčiau nustatytus „Ignitis“ tarifus elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 3,2 proc. (0,473 cento) iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc. (0,439 cento) iki 20,978 cento.
„Standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina siektų 21,4 cento, arba 2,28 proc. (0,5 cento) mažiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 24,5 cento, arba 2 proc. (0,5 cento) mažiau, naktinės – 14,8 cento – 2,63 proc. (0,4 cento) mažiau.
Anot VERT, tarifus sumažinti nuspręsta sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš visuomeninės kainos dedamųjų. Šie tarifai mažėja dėl naujo vartotojų permokos ESO grąžinimo grafiko.
Tuo metu dujos gyventojams nuo balandžio turėtų pigti 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 procentų.
Pirmajai vartotojų grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – kainą siūloma sumažinti nuo 1,29 iki 1,05 euro (su PVM), antrai – besišildantiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 83 iki 59 centų už kubą, o trečiajai (daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 79 iki 55 centų.
Bendrovė „Ignitis“ anksčiau teigė, jog pagal prognozuojamus buitinių klientų vartojimo duomenis pirmos grupės vartotojams sąskaita mažėtų vidutiniškai 1 euru, o antros – 10 eurų.
VERT teigia, jog dujų tarifus siūloma mažinti dėl mažesnių nei anksčiau prognozuota 2024 metų pirmo pusmečio gamtinių dujų įsigijimo kainų.
Visuomeninės elektros ir dujų tarifai vartotojams paprastai nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...