- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.
Kaip penktadienį pranešė ministerija, kvotos kiekvienam akvakultūros ūkiui būtų didinamos arba mažinamos tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį lyginant su praėjusiais metais.
„Aplinkos ministerija, gaunanti žuvininkystės ūkių atstovų skundų dėl didėjančios kormoranų žalos žuvininkystės ūkiuose, rengia teisės aktų pakeitimus, padėsiančius efektyviau reguliuoti šių paukščių populiaciją, siekiant išvengti jų daromos žalos“, – rašoma pranešime.
Taip pat siūloma kai kuriais atvejais taikyti apribojimus – jeigu žuvininkystės ūkio telkinio ribos yra arčiau kaip penki kilometrai nuo veikiančios kormoranų kolonijos ribos ir tokiu atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams, jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, balandžio – birželio mėnesiais, būtų leista panaudoti ne daugiau kaip 35 proc. metinės kvotos.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kormoranus galima naikinti tik tam tikrais periodais.
Didieji kormoranai yra Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) saugoma rūšis pagal ES Laukinių paukščių direktyvą, todėl jų populiacijos gausos reguliavimui ar paėmimui iš gamtinės aplinkos reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, kuris išduodamas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatos žuvininkystės ūkiams leidžia reguliuoti kormoranų populiacijos gausą, kai siekiama apsaugoti nuo didelės žalos žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis Aplinkos apsaugos agentūros leidimuose nurodytomis sąlygomis.
Aplinkos ministro patvirtintoje Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše dėl laukinių paukščių populiacijos gausos reguliavimo numatyta šių paukščių paėmimas iš gamtos medžiojant bei neletalūs, ne medžioklės, būdai – naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, paveikiant dėtis, ardyti lizdus.
Tačiau žuvininkystės ūkių atstovai prašymuose nurodo, kad kovojant su kormoranų populiacija neveiksmingos neletalios priemonės. Jų teigimu, pats efektyviausias būdas yra medžioklės ir neletalių priemonių naudojimas kartu, todėl prašoma, kad būtų nustatytos šių paukščių sumedžiojimo kvotos.
Kasmet, pasak ministerijos, apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų išdavimo vykdyti reguliavimą naudojant medžioklės įrankius ir alternatyvias priemones.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje perėjo 8,9 tūkst. porų, 2022 – 9,2 tūkst. porų, 2023 – 7,8 tūkst. porų didžiųjų kormoranų, o 2024 metais, pirminiais vertinimais, saugomose teritorijose perėjo 7,6 tūkst. porų.
Per pastaruosius metus letaliu būdu paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo – 2021 metais paimti 3,3 tūkst. paukščių, 2022 – 4,7 tūkst., 2023 – 6,1 tūkstančiai.
Lietuvoje didieji kormoranai įsikūrę aštuoniose įvairaus dydžio kolonijose, didžiausios jų – Juodkrantėje ir Rusnės salyne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...