Linksniuojamas euro įvedimas ir nuo liepos apribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais į būsto paiešką atgena dalį pirkėjų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) ekspertai skuba neigti mitus, susijusius su euro įvedimu ir aktyvesne gyvenamosios paskirties būsto rinka, – būstas esą dėl to nebrangs.

Rinka "pagiriosis"

Prieš įvedant eurą NT rinka darosi aktyvesnė, daugiau pinigų iš šešėlio nukreipiama būstui įsigyti, o keičiantis valiutai butai pabrangs – tokius lengvai paneigiamus NT rinkos mitus, kurie iškyla belaukiant euro, įvardijo Mindaugas Kulbokas, NT konsultacijų bendrovės "Newsec" Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims.

Anot jo, šie mitai nieko verti, nes įsigyjant palyginti didelės vertės turtą vis tiek reikia nurodyti, iš kur gauti pinigai, kitaip į šį klausimą reikės atsakyti mokesčių inspektoriams. O litas į eurus bus keičiamas vienu kursu, todėl, kaip nebrangs maisto produktai, taip nebrangs ir butai. Vis dėlto M.Kulbokas patvirtino, kad iškelti mitai įprastai turi įtakos dalies gyventojų pasirinkimui, todėl, ruošiantis įsivesti bendrą ES valiutą, atsiranda rinkos aktyvėjimo ženklų.

Ekspertas, žvelgdamas į kitų šalių pavyzdžius, pabrėžė, kad įvedus eurą, kai mitai nepasitvirtina ir gyventojų lūkesčiai nepasiteisina, NT rinka pusmečiui stabteli, kol praeina vadinamasis euro šokas.

Spekuliantai nusvils

"Įprastai įvedus eurą rinkos aktyvumas sumažėja. Žmonių lūkesčiai dėl mitų lieka nepateisinti, pavyzdžiui, jie tikėjosi didelio likvidumo, o jis sumažėjo. Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad iki pasikeičiant valiutai buvusi aktyvesnė vėliau rinka smunka žemyn, nes išgyvena euro šoką, kurį vadinu "pagiriomis butų rinkoje", – aiškino M.Kulbokas. – Taigi, tie, kurie bando spekuliuoti, tikėdamiesi naudos trumpuoju laikotarpiu, greičiausiai patirs nuostolių. Aš patariu butą pirkti, kai jo prireikia savoms reikmėms, bet ne tada, kai neva geras laikas jį įsigyti, ar dėl to, kad kaimynas įsigijo."

M.Kulbokas, neseniai lankęsis Latvijoje, pastebėjo, kaip kaimynai išgyvena šoką: akimirksniu nepajutę didesnių atlyginimų jie vartoja mažiau ir stengiasi taupyti. Maža to, Latvijoje eurais skelbiamos kainos yra aukštesnės nei buvo latais, todėl psichologiškai kaimynai naujos valiutos įtaką dar labiau sureikšmina. Panašaus euro šoko scenarijaus, M.Kulboko teigimu, sulauksime ir Lietuvoje, todėl jį pajaus ir NT rinka.

Litus keičia į NT

NT paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis svarstė, kad dalį sandorius pastaruoju metu sudariusių pirkėjų  įsigyti NT paskatino baimė dėl euro įvedimo ir su juo susijusios problemos, pavyzdžiui, keičiant valiutą, jei pinigus sutaupė nelegaliai. Tačiau tokių pirkėjų dalis nedidelė, todėl tokie sandoriai rinkai nereikšmingi.
Tačiau duomenys iškalbingi: praėjusiais metais net 70 proc. sandorių įvyko atsiskaitant nuosavomis, o ne banko skolintomis lėšomis. S.Vagonis svarstė, jog galima daryti prielaidą, kad pirkėjai, vengiantys trukdžių, kuriuos esą sukels valiutos keitimas, taip pat turėdami omenyje nuo 2014-ųjų liepos įvedamą apribojimą atsiskaitymams, siekiantiems daugiau kaip 10 tūkst. litų, dairosi būsto geriau dabar nei jį įsigytų 2014 m. gruodį.

"Gali būti, kad ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais ir euro nuotaikos paliečia žmones, kurie santaupas sukaupė nelabai legaliai. Ar jie perka būstą dabar, ar jau jį nusipirko, pasakyti sunku. Bet kokiu atveju, tokie pirkėjai rinkai didelės įtakos nedaro, juk niekas grynaisiais milijonų nemoka, todėl tai reikšmingiau kalbant apie pigesnį turtą, matyt, provincijoje nei didmiesčiuose."

Butai – alternatyva indėliams

NT bendrovės "In Real valdymas" analitikas Robertas Žulpa aktyvesnę paklausą siejo su galimybe pelningiau investuoti santaupas.

"Bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui, taigi, žmonės ieško alternatyvų, kaip įdarbinti pinigus. Investicija į butą per metus duoda 5–6 proc. grąžą, todėl šiuo laikotarpiu tai aktualu", – komentavo jis.

Kad butus žmonės perka siekdami investuoti, o ne bijodami euro, pritarė ir domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius. Jo teigimu, aktyvesnius ženklus NT rinkoje lėmė drąsa išlaisvinti santaupas ir liberaliau skolinti nusiteikę bankai.

"Bankai neleidžia uždirbti iš indėlių, todėl NT neretam gyventojui yra stabiliausia investicija. Burbulas kol kas nesipučia, bet matyti, kad žmonės linkę pinigus nukreipti būtent į būstą. Tai nesusiję su euru, jie tiesiog turi lėšų ir nori jas investuoti, kad pinigai nenuvertėtų", – komentavo E.Narbuntovičius.

Jis pastebėjo, kad nors gyventojai aktyviai perka NT, būstų pasiūlos trūksta, – patrauklūs objektai skelbimų portale išgraibstomi per dvi savaites.

Kainos dirbtinai nekils

E.Narbuntovičius paneigė, kad būsto kainos dėl euro ar augančios paklausos gali smarkiai pakilti. Nors pavieniai pardavėjai skelbimuose bando didinti butų kainas kad ir 30 proc., tokios pastangos nueina veltui: šių objektų skelbimai "užsibūna", kol galiausiai jiems padaroma nuolaida. Anot pašnekovo, atsiranda ir rinkodaros triukų, kai pardavėjai, buto kainą padidinę 10 proc., mainais pirkėjui prideda garažą.

"Kiti spekuliuoja galimybe, kad kainos dėl euro kils, bet aš pritarti nelinkęs. Juk eurą, kaip pakaitinę valiutą, Lietuvoje turime 10 metų", – teigė jis.

Bendrovės "Inreal valdymas" analitikas R.Žulpa prognozavo, kad nežymiam kainų augimui šiemet įtakos turės aktyvesnė paklausa, brangstančios medžiagos ir darbo jėga, o euro įvedimas gali būti tik papildomas veiksnys.

Nežymų augimą šiemet prognozavo ir S.Vagonis, tai pat netikintis bandymų dirbtinai kelti kainą sėkme. "Ober-Haus" skaičiavimais, 2013-aisiais butų kaina Lietuvoje vidutiniškai augo 1,1 proc., Vilniuje – beveik 3 proc., todėl būsto kainos augimą 10–15 proc. pirkėjai pastebėtų.

"Rinka skaidri, o kainų lygis išlieka stabilus, todėl tikėtis, kad pirkėjas sumokės brangiau, sudėtinga. Tikiu, kad butai šiemet nesmarkiai brangs, tačiau jei atsiras pardavėjas, kuris buto kainą kilstelės 20 proc., tokį objektą galės parduoti tik neapdairiam ir mažiau mąstančiam pirkėjui", – svarstė S.Vagonis.

Brangs 5–7 proc.

Remiantis "Ober-Haus" prognozėmis, butų kainos šiemet augs daugiausia 5 proc., tačiau pigesni butai sostinėje gali brangti labiau, nes būtent mažo ploto būstas miegamuosiuose rajonuose pernai brango daugiau nei vidutiniškai (7 proc.).

"Jei vyks mažas pirkimo bumas, nesusijęs su euro įvedimu, bet su rinkos atsigavimu ir gyventojų pasirinkimu investuoti į NT, tai paklausesnis turtas gali brangti ir daugiau nei 5 proc. Tačiau vargu ar galima tikėtis, kad vidutinis augimas viršys šią ribą, – prognozavo S.Vagonis. – Paaiškinama ir natūralu, kad 7 proc. brango būstas, kurio kaina neviršija 250 tūkst. litų, esantis kiek toliau nuo miesto centro, nes jis įperkamas ir paklausiausias, todėl ir brango labiausiai."

M.Kulbokas taip pat skaičiavo, kad praėjusiais metais de facto butų kainos jau pakilo maždaug 5–7 proc. Dėl skirtingos skaičiavimo metodikos toks dydis skiriasi nuo Registrų centro pateikiamų duomenų, kad kainos beveik nepakito, nes pernai sudarant išankstinius sandorius parduota maždaug 900 nebaigtų statyti butų, kuriuos Registrų centras įskaičiuos tik šiemet, kai įvykdyti projektai bus atiduoti eksploatuoti.