- Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviškų daržovių augintojai pradėjo skinti šių metų agurkų derlių. Pirmosios jų tonos jau pasiekė parduotuves. Tačiau šiltnamininkai baiminasi, kad neatnaujinę savo ūkio jie sunkiai išlaikys vis didėjančią pigesnių atvežtinių daržovių konkurenciją. Žemės ūkio ministerija guodžia, esą susibūrusios į koopratyvus šiltnamių įmonės gali tikėtis ES paramos.
Kamanės Kietaviškių šiltnamiuose dūzgia jau daugiau kaip mėnesį. Į šiltnamius jos atvežamos dar žiemą, kad pabudusios apdulkintų augalus ir šie pradėtų megzti vaisius. Kaip darbščios bitutės šiltnamiuose triūsia ir daržoves prižiūrintys žmonės. Jų Kietaviškėse dirba apie du šimtus.
Pirmieji agurkai šiltnamiuose šiemet subrendo visai prieš kovo 8-ąją ir jau pasiekė parduotuves. Šią savaitę jų žadama pateikti apie 100 tonų. Bet ne paslaptis – kainuos jos daug brangiau nei atvežtinės, nes didžiąją dalį Lietuvoje išaugintų daržovių kainos sudaro šilumos sąnaudos.
„Patys šiltnamiai jau yra seni, jiems yra maždaug 30 metų, šilumos energijos efektyvumas yra labai smarkiai kritęs. Mes norėtume modernizuoti šiltnamius, modernizuoti šilumos trasą, kad patirtume kuo mažiau nuostolių. Pernai per pirmus penkis mėnesius nuo sausio iki gegužės maždaug 72–75 proc. visų sąnaudų teko šilumai“, – sako UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.
„Kietaviškių gausa“ skaičiuoja, kad vien šilumos trasai atnaujinti jai reikėtų dešimties milijonų litų, šiltnamiams pertvarkyti dar daugiau, o pinigų investicijoms įmonė neturi.
Lietuvos šiltnamiai jokios paramos negauna nuo 2007-ųjų. Per tą laiką sunyko Pagiriai, Neveronys, liko keli šeimų ūkiai ir 15 hektarų daržovių auginančios Kietaviškės. Tačiau šiltnamininkai nepraranda vilčių, kad valstybė susirūpins ir šia ūkio šaka. Anot Šiltnamių asociacijos prezidento Antano Šležo, dėl paramos klausimų kitą savaitę darbo grupė rinksis pas ministrą.
Jau kelerius metus daržovių augintojus guodžianti pažadais, kad ir ši ūkio šaka bus pripažinta prioritetine, Žemės ūkio ministerija tikina, kad metas, kai šiltnamiai galės gauti ES paramos, nebetoli.
„Yra galimybė iš Kaimo plėtros programos lėšų remti investicinius projektus. Programos nuostatos dabar jau yra galutinėje aptarimų stadijoje ir labai greitai – per ateinantį mėnesį ar du – turėtume pradėti jas derinti su Europos Komisija“, – teigia ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Pasak R. Krasuckio, iki šiol ES paramos prašyti galėjo tik pelningai dirbančios žemės ūkio bendrovės. Žiemą daržoves auginantys šiltnamiai į šią kategoriją pateko tik susibūrę į kooperatyvą. Šiltnamių asociacijos skaičiavimu, atnaujinti vieną hektarą šiltnamių iki šiuolaikinio lygio kainuotų milijoną eurų (daugiau kaip pusketvirto milijono litų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas59
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...