- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje ekonomikai smunkant, kai kuriems pramonės sektoriams stojant, palūkanoms augant Lietuvos smulkiojo verslo atstovai sako, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir net valdžia galėtų susirūpinti ir atsisakyti skolų išieškojimo tvarkos, kuri gali labai greitai sužlugdyti mažas įmones. Už menkiausią skolą įšaldomos visos sąskaitos. Apie tai, kokia yra situacija, LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke Dalia Matukiene.
– Iš tikrųjų, aš net negalėčiau pasakyti, kad situacija yra labai neteisinga. Bet esmė yra tokia, kad šiandien yra veikiančios įmonės, kurios turi bent vieną darbuotoją, jų šiandien dienai yra 108270 vienetų. Apie 70 tūkst. įmonių yra nuo vieno iki keturių darbuotojų. Ir šita situacija, kai įmonėj dirba vienas arba keturi darbuotojai, jeigu ji susiduria su tam tikrais sunkumais, gauti skolų atidėjimą iš VMI ar „Sodros“ yra be galo sudėtinga. Todėl, kad pačiam užsipildyti, susitvarkyti visus dokumentus reiškia, kad turi mesti visus darbus mažos įmonės, nes samdyti buhalterius yra labai brangu. Ir tada ta skola tęsiasi dažniausiai dar baigiasi įmonės bankrotu.
– Tai kas tuomet įvyksta, jeigu yra bent menkiausia skola? „Sodra“ arba VMI užblokuoja visas sąskaitas?
– Taip, užblokuoja visas sąskaitas, ne vieną kurią nors sąskaitą. Ir jeigu neatsiskaitoma per tam tikrą nurodytą laiką, savo dalį pasiima ir antstoliai. Suprantat, pačiam mažiausiam verslui tai yra nepakeliami dalykai. Tuo tarpu, kai tos didžiosios įmonės turi finansų direktorius, turi visas komandas ir jiems atsidėti savo dideles skolas nėra labai sudėtinga. Mano žiniomis, jeigu tie duomenys yra teisingai, šiandien dienai Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ yra 71 mln., o atidėtų dar papildomai yra 61 mln. Tai yra dideli skaičiai, iš tikrųjų, ir didelis skaičius įmonių, kurios susiduria su šitais sunkumais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs minėjote, kad mažų įmonių yra apie 70 tūkst. Lietuvoje, įmonių, kurios turi mažai darbuotojų. Kiek iš jų turi vieną ar kitą skolą, kiek iš jų turi tokių problemų su užblokuotom sąskaitom?
– Iš tikrųjų, Lietuvoje su šita statistika yra nepaprastai sudėtinga ir tikrai nei „Sodra“, nei mokesčiai šitomis žiniomis nesidalija. Kiek mus pasiekė informacija, šiandien vidutiniškai kiekviena įmonė, jeigu skaičiuoti, yra skolinga 656 eurus. Lyg ir nedaug, ar ne? Bet kai tam tikras sąskaitų užblokavimas pasiekia įmonę, jinai nebegali visiškai veikti. Tai mūsų pasiūlymas, kurį mes tikrai keletą metų jau teikiam, yra tiesiog palikti įmonei tam tikrą dalį neužblokuotų lėšų ir blokuoti tik vieną sąskaitą. Tam, kad įmonė vis tiek galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais. Nes dabar priimtam nemokumo įstatyme yra nemažai spragų, kurios leidžia dažniausiai dideliems ir protingiems... Nesakau, kad mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti visos tos biurokratinės naštos ir dėl to mes sakom, palikit tą dalį, kuri praeito mėnesio išsimokėjimai buvo ir tik tada tą dalį blokuokit.
Nesakau, kad mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti visos tos biurokratinės naštos.
– Kokios jūs tuomet reakcijos sulaukiat iš „Sodros“ ir VMI, kai kalbat apie šias problemas smulkaus verslo vardu? Nes visi „Sodros“ ir VMI paaiškinimai, kuriuos aš radau yra tokie, kad jie nesielgia labai žvėriškai ir galima atidėti tuos mokėjimus. Kai jūs pasakote apie šitas problemas, ar jūs sulaukiate kažkokios reakcijos arba atjautos?
– Na, nežinau, ar sulaukia įmonės atjautos, nes aš girdžiu įmonių skundus, kai jos turi tam tikrų problemų. O iš tikrųjų su VMI mes labai glaudžiai bendradarbiaujam ir tos problemos, kurias mes keliam yra vienaip ar kitaip sprendžiamos. Bet, matyt, čia vis tiek ne vien „Sodros“ ir mokesčių institucijų problema, čia yra ir Seimo problema, ir jie turėtų galvoti, kas bus, jei sustabdysim tam tikras įmonių veiklas, o jų kuo toliau, tuo daugiau. Nesakau, kad didėja tas bankrotų skaičius, iš tikrųjų jis yra maždaug, mūsų žiniomis, stabilizacijos stadijoj. Bet net jeigu, sakykim, mieste bankrutuoja dvi ar trys įmonės, kurios turi apie 200 darbuotojų, tai valstybei ir kiekvienai šeimai, kurią paliečia šita problema, yra labai skaudus smūgis. Nes tada įsijungia kiti mechanizmai ir reikia tiems darbuotojams mokėti socialines išmokas. Ir tada, kažin, kas geriau – ar iš tikrųjų padaryti lengvesnį tą atidėjimo procesą, ar palikti tam tikrą dalį lėšų tose jau sunkumų patiriančiose įmonėse, ar tiesiog tą įmonę pastūmėti į bankrotą ir siūlyti jos darbuotojams tapti socialiai remtinais žmonėmis. Kaip sakau, tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek ministerijų turėtų būti klausimas, prognozė ir numatymas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...