- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau globalių įmonių griežtina retoriką dėl darbuotojų nuotolinio darbo ir reikalauja, kad jie grįžtų atgal į biurus, nors dalis darbuotojų tam priešinasi, o kai kur kyla ir protestai. Lietuvos įmonės taip pat vis dažniau reikalauja, kad darbuotojai grįžtų į biurus ir būtent čia dirbtų didesnę darbo savaitės dalį, skelbia LNK.
Apie tai, ar per pandemiją įsigalėjęs nuotolinis darbas pasmerktas išnykti, LNK žurnalistas kalbėjosi su „CV-Online LT“ rinkodaros vadove Rita Karavaitiene.
– Per pandemiją taip liaupsinome nuotolinį darbą, bet atrodo, kad jis pasmerktas išnykti?
– Na, gal neišnyks, bet matom tą tendenciją, kad įmonių, siūlančių nuotolinio darbo galimybes, skaičius palengva mažėja. Tas pagrindinis pikas, kada darbo pasiūlymuose buvo nurodoma, kad yra nuotolinio darbo galimybė, buvo 2022 m. Ir pagal publikuojamus darbo skelbimus maždaug kas penktas skelbimas buvo su tokia galimybe. Dabar jau šis skaičius kinta į neigiamą pusę. Bet matom, kad atsiranda lyg ir nauja galimybė. Įmonės lyg ir dažniau dengia tą nuotolinio darbo galimybę lanksčiu darbo grafiku, t. y., į darbo skelbimą įtraukia tokius privalumus, parašo, kad darbuotojas galės pasirinkti, kada bus jo darbo pradžia, darbo pabaiga – tai ypač aktualu jaunoms šeimoms su vaikais. Įmonės suteikia tokią galimybę, kada pradėti darbą, kada baigti, atsiranda lankstumo ir darbuotojai tą vertina. Mes atlikome vieną apklausą, kur teiravomės darbuotojų, kas jiems svarbu, kokie privalumai, tai lankstus darbo grafikas buvo antroje vietoje pagal populiarumą. Tuo tarpu nuotolinio darbo galimybė buvo gal šeštoje vietoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet, tarkime, darbuotojai užsienyje dėl to net kyla į protestus, kaip kad „Amazon“. Žmonės norėtų dirbti iš namų ir darbdaviai vis tiek kažkaip turės į tai atsižvelgti, nes jau kai kyla protestai, reikia rasti kažkokį sprendimą. Ir dabar atsirado toks naujas terminas – hibridinis darbas. Kaip jis veikia?
– Hibridinis darbas – kai įmonė leidžia pasirinkti, kiek dienų dirbama biure, kuriomis dienomis dirbama biure ir kuriomis iš namų. Įmonės suteikia tokią galimybę ir žmonės gali pasidėlioti laisvai savo darbo grafiką. Įmonės net naudoja programėles, kuriose darbuotojai pasižymi, kuriomis dienomis jie tikrai buvo biure, kad įmonė galėtų sekti, ar viskas tvarkingai vyksta pagal planą. Bet iš tikro dėl tų darbuotojų protestų, tai nukentėtų kai kurios darbo sritys. Na, įmonėms kiltų iššūkių visus prisivilioti į biurus. Pavyzdžiui, informacinės technologijos – šioje srityje yra kaip ir savaime suprantama, kad įmonė turi suteikti arba hibridinio, arba nuotolinio darbo galimybes. Ir jeigu tokios galimybės nėra, įmonė pati uždaro duris naujiems darbuotojams.
Įmonės tiesiog naudoja daugybę matavimo būdų ir nemažai kam nuotolinio darbo galimybės tiesiog pakenkia veiklos rodikliams.
– Gerai, bet dabar kyla klausimas – kodėl norima sugrąžinti darbuotojus atgal? Kas blogai?
– Na, iš tikro, įmonės matuoja įvairiausius efektyvumo rodiklius, žiūri, kokie yra rezultatai – tai vienas iš faktorių. Greičiausiai nulemia tai, kad gal rezultatai suprastėjo. Nebūtinai tai būna nulemta vien nuotolinio darbo, gali būti, kad ekonominės sąlygos prisidėjo prie prastesnių rezultatų. Bet įmonės daro prielaidą, kad šis nebuvimas kartu, nebuvimas su komanda praranda kažkokią organizacinės kultūros vertę, darbuotoją sunkiau išlaikyti. Įmonės tiesiog naudoja daugybę matavimo būdų ir nemažai kam nuotolinio darbo galimybės tiesiog pakenkia veiklos rodikliams.
– Ar lietuviai jau griežtai pasakė – grįžkite atgal į biurus?
– Na, galima griežtai sakyti, bet tada klausimas, kiek tu turėsi pasirinkimo, ypač ieškant naujų darbuotojų. Pavyzdžiui, mano minėtos informacinės technologijos, finansų sritis, rinkodaros, reklamos sritis, teisės sritis, žmogiškieji ištekliai. Jeigu yra įmonių, kurios suteikia nuotolinio darbo galimybę ir yra įmonės, kurios nesuteikia, greičiausiai kandidatai eis pas tas, kurios suteikia.
– Bet dabar mes girdėjom ir pono G. Šimkaus prognozes kitiems metams. Na, mūsų ekonomika šiek tiek stagnuoja ir kils, bet ne taip stipriai. Ir kai ekonomika truputį šlubuoja, dažniausiai ateina darbdavių laikas, į jų pusę nusvyra sprendimų kamuolys. Ir ar nenutiks taip, kad jei ekonomika ir toliau šlubuos, tiesiog bus darbdavių laikas, kitaip tariant – kaip pasakiau, taip ir bus?
– Bet iš esmės mes turim ir nekokią demografinę situaciją. Nėra tiek naujai ateinančių į darbo rinką darbuotojų, kurie galėtų pakeisti išeinančius, vyresniąją kartą. Tai to pasirinkimo darbdaviams tikrai nėra, paklausos ir pasiūlos skirtumas tikrai milžiniškas. Ieškant darbuotojų, darbdaviai susiduria beveik visose kategorijose su problemomis, kur jų gauti. Tiesiog fiziškai nėra to kiekio, kad būtų didelis pasirinkimas.
– Tai kaip jūs sakote, balansas vis dar išliks?
– Taip.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...