- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime svarstant Finansų ministerijos pateiktą Valstybės gynybos fondo įstatymų paketą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad „laisviečiai“ ketvirtadienį planuoja registruoti siūlymą akcizus kurui kelti palaipsniui – mažinant benzino ir didinant žemės ūkyje naudojamo kuro apmokestinimą.
„Mes parengėme pasiūlymus ir tikriausiai šiandien juos ir užregistruosime, kurie išdėsto akcizų kėlimą palaipsniui, šiak tiek mažiau gal siūlome benzinui (akcizą – ELTA) kelti. Dar daugiau – yra kuras, naudojamas žemės ūkio veikloje, kuris brangsta mažiau negu brangtų pagal dabartinį pasiūlymą kuras žmonėms, tai nėra labai teisinga“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo A. Armonaitė.
„Jeigu norima priimti subalansuotus sprendimus ir rasti finansų gynybai, vis tik tikiuosi, kad į dalį pasiūlymų bus atsižvelgta“, – akcentavo ministrė.
Be to, pasak A. Armonaitės, „laisviečiai“ Seimui siūlys įgalinti pagal jau anksčiau pakeltą akcizų tarifą surenkamo biudžeto dalį.
Politikė pakartojo ir anksčiau partijos išsakytą poziciją, kad draudimo sutarčių apmokestinimas perkelia finansinę naštą ant gyventojų pečių. Laisvės partija taip pat siūlė didesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymą iš savivaldybių, taip surenkant apie 150 mln. eurų. Šis siūlymas atmestas, kaip pažymėjo A. Armonaitė, dėl merų biurokratinio pasipriešinimo.
„Savivaldybėse pajamos auga gana sparčiai dėl augančio darbo užmokesčio fondo ir GPM pajamos savivaldybėse auga kur kas sparčiau negu valstybės biudžete. (...) Tai yra gana rimtas šaltinis, todėl, kad žmonėms nereikėtų kelti mokesčių, o tiesiog perskirstyti egzistuojančius valstybės resursus. Ir aš nesuprantu, kodėl šita idėja iš karto buvo išmesta į šiukšliadėžę“, – tvirtino A. Armonaitė.
GPM pajamos savivaldybėse auga kur kas sparčiau negu valstybės biudžete. (...) Tai yra gana rimtas šaltinis, todėl, kad žmonėms nereikėtų kelti mokesčių, o tiesiog perskirstyti egzistuojančius valstybės resursus. Ir aš nesuprantu, kodėl šita idėja iš karto buvo išmesta į šiukšliadėžę.
„Savivaldybėms irgi reikia oro gynybos, savivaldybėms irgi reikia saugumo garantijų. (...) Šiuo atveju biurokratija laimi prieš adekvatų sprendimą perskirstant valstybės resursus“, – pridūrė ministrė.
Laisvės partija pritarė didesnio GPM perskirstymui iš savivaldybių pagal Finansų ministerijos siūlymą – tai, partijos teigimu, galėtų atneštų apie 150 mln. eurų.
Antradienį Seimas žengė pirmą žingsnį ir pirmuoju balsavimu palaikė Finansų ministerijos teikiamą Valstybės gynybos fondo projektą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.
Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.
25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...